Elektroencefalografija (EEG)

Elektroencefalografija, dažnai vadinama EEG, yra visiškai neskausmingas ir saugus tyrimas, kurio metu registruojamas jūsų smegenų elektrinis aktyvumas. Šis metodas leidžia gydytojams įvertinti, kaip veikia jūsų smegenys, ir ypač praverčia diagnozuojant įvairius neurologinius sutrikimus. Tyrimo metu naudojami specialūs jutikliai, kurie fiksuoja smegenų skleidžiamus signalus.

Pagrindinė funkcija
  • EEG matuoja smegenų elektrinį aktyvumą - veiksmų potencialus, kuriuos generuoja milijonai neuronų.
  • Šis aktyvumas vaizduojamas kaip bangos, kurios skiriasi savo dažniu ir amplitude.
  • Analizuodamas šias bangas gydytojas gali įvertinti smegenų funkcinę būklę ramybėje ar reaguojant į dirgiklius.
Kilmė
  • Terminas kilo iš graikų kalbos: 'elektra' (gr. elektron), 'smegenys' (gr. enkefalos) ir 'rašymas' (gr. grafija).
  • Pirmąjį žmogaus EEG atliko vokiečių psichiatras Hansas Bergeris 1924 metais.
  • Nuo to laiko EEG tapo vienu pagrindinių neurologijos diagnostikos įrankių visame pasaulyje.
Procedūra
  • Tyrimo metu jūs patogiai sėdite ar gulite, o ant jūsų galvos odos specialiu laidžiu geliu ar pasta tvirtinami nedideli metaliniai elektrodai (jutikliai).
  • Elektrodai sujungiami su EEG aparatu, kuris sustiprina ir užrašo smegenų signalus.
  • Registracija trunka nuo 20 iki 60 minučių, per kurias gali būti prašoma atmerkti ar užmerkti akis, giliai kvėpuoti arba reaguoti į šviesos blyksnius.
  • Visa procedūra yra visiškai neskausminga ir nejaučiate jokios elektros srovės. Po tyrimo gelį lengvai nuplaunate.
Epilepsija ir traukuliai
  • EEG dažniausiai naudojamas epilepsijai diagnozuoti. Būdingi 'pikų' ar 'aštrių bangų' išsiveržimai, rodantys padidėjusį nervinių ląstelių jaudrumą.
  • Jei jau gydotės nuo epilepsijos, pakartotinis EEG padeda įvertinti, ar medikamentai veiksmingai kontroliuoja traukulių aktyvumą.
Smegenų pažeidimai ir funkciniai sutrikimai
  • Po sunkios galvos traumos ar insulto EEG gali parodyti lėtėjusį smegenų bangų ritmą, rodantį galvos smegenų pažeidimo vietą ir mastą.
  • Sergant encefalitu (smegenų uždegimu) dažnai stebimas difuzinis lėtėjimas ar specifiniai periodiniai kompleksai.
  • Miego sutrikimų atveju EEG gali padėti atskirti skirtingas miego stadijas ir nustatyti, ar yra naktinių priepuolių.
Komos ir smegenų mirties vertinimas
  • Kai pacientas yra komos būklės, EEG gali parodyti, ar smegenyse išlikęs koks nors elektrinis aktyvumas. Visiškas elektrinės veiklos nebuvimas yra vienas iš galvos smegenų mirties kriterijų.
  • Ilgalaikis EEG stebėjimas intensyviosios terapijos skyriuose padeda stebėti, ar traukulių aktyvumas neatsinaujina po traukulių slopinimo.
Psichikos sutrikimai
  • Nors EEG nėra pagrindinis psichikos ligų diagnozavimo metodas, jis gali padėti atskirti organines smegenų ligas (pvz., demenciją) nuo funkcinių sutrikimų, tokių kaip šizofrenija ar depresija.
  • Kai kuriems pacientams, sergantiems šizofrenija, būdingi sumažėjęs beta aktyvumas ar priekinių smegenų skilčių asimetrija.
Pagrindinės situacijos
  • Įtariant epilepsiją ar kitokius traukulinius sutrikimus - tai yra pati dažniausia priežastis.
  • Pacientams, patyrusiems galvos traumą, insultą ar sergantiems smegenų uždegimu (encefalitu), norint įvertinti pažeidimo mastą.
Kada dar verta pasidaryti?
  • Jei kamuoja nepaaiškinami sąmonės netekimo epizodai (alpimas, 'išsijungimas') - EEG gali parodyti, ar tai epilepsinės kilmės.
  • Sergant miego sutrikimais, ypač jei įtariama naktinė epilepsija ar miego apnėja, kartais atliekamas ilgalaikis bei vaizdo stebimas EEG (video-EEG).
  • Taip pat tyrimas gali būti naudingas vertinant demencijos - ypač Alzheimerio ligos - eigą, nors nėra specifinis šiai būklei.
Kokie gydytojai skiria?
  • Dažniausiai tyrimą užsako neurologas - jis specializuojasi nervų sistemos ligų diagnostikoje ir gydyme.
  • Tam tikrais atvejais EEG paskirti gali ir psichiatras (vertinant organines priežastis) ar intensyviosios terapijos gydytojas (stebint sąmonės sutrikimų pacientus).

Ką gali parodyti šis tyrimas?

Žemiau pateiktos ligos, kurias padeda nustatyti ar stebėti šis tyrimas. Juostelės ilgis ir procentas rodo, kuriai daliai sergančiųjų tyrimo rezultatas būna pakitęs.

Tinklapyje esanti informacija yra bendro pobūdžio ir nėra individuali medicininė konsultacija. Tyrimų atsakymus turi vertinti sveikatos priežiūros specialistas, atsižvelgdamas į kitus tyrimų duomenis bei Jūsų jaučiamus simptomus. Portalas neprisiima atsakomybės už sprendimus, priimtus pagal šią informaciją.

Diskusija

Pasidalinkite savo patirtimi apie šį tyrimą: kada jis buvo skirtas, koks buvo rezultatas, kaip sekėsi. Jūsų istorija gali padėti kitiems.

Komentarų dar nėra. Būkite pirmas!