Pajuntu kaip sustoja širdis
Jausmas, kad širdis staiga sustoja, yra būdingas širdies plakimo pojūčio sutrikimams - aritmijoms. Dažniausiai tai nėra pavojinga, bet gali reikšti ir rimtesnes problemas, todėl svarbu žinoti, ką daryti.
Tai subjektyvus pojūtis, kai žmogus jaučia, kad jo širdis trumpam nustojo plakti arba praleido dūžį. Iš tiesų dažniausiai tai yra prieširdžių ar skilvelių ekstrasistolės - papildomi, ankstyvi širdies susitraukimai, po kurių seka kompensacinė pauzė. Būtent ta pauzė ir sukelia „sustojimo“ pojūtį. Ši būklė gali būti visiškai normali (ypač sveikiems žmonėms) arba signalizuoti apie organinę širdies ligą, elektrolitų pusiausvyros sutrikimą ar autonominės nervų sistemos disbalansą.
Dažnos/Nepavojingos
- Stresas, nerimas, panikos priepuoliai: autonominė nervų sistema sukelia papildomus susitraukimus.
- Fizinis nuovargis, miego trūkumas: organizmo resursų išsekimas gali sutrikdyti širdies ritmą.
- Kofeinas, alkoholis, nikotinas: šie stimuliatoriai didina širdies jaudrumą.
- Elektrolitų disbalansas: pavyzdžiui, per mažas kalio ar magnio kiekis kraujyje.
- Hormoniniai pokyčiai: moterims prieš menstruacijas ar menopauzės metu.
- Vartojami vaistai: kai kurie nuo peršalimo, astmos ar aukšto kraujospūdžio.
Rimtos ligos/Signalai
- Prieširdžių virpėjimas: dažni, chaotiški susitraukimai, sukeliantys „sustojimo“ pojūtį.
- Skilvelinė ekstrasistolija: ypač pavojinga, jei jų daug (>10 per valandą) arba jos kyla kompleksais.
- Širdies vožtuvų ligos (pvz., mitralinio vožtuvo prolapsas): gali sukelti ritmo sutrikimus.
- Išeminė širdies liga: nepakankamas aprūpinimas deguonimi skatina aritmijas.
- Kardiomiopatijos: pakitęs širdies raumuo yra linkęs į rimtas aritmijas.
- Ilgo QT sindromas: genetinė būklė, galinti sukelti staigią mirtį.
- Skydliaukės hiperfunkcija: per daug skydliaukės hormonų didina širdies dažnį.
Jeigu „sustojimo“ pojūtis atsiranda retai (kartą per savaitę ar rečiau) ir nėra lydimas rimtų simptomų, galite imtis šių veiksmų:
Jei minėti patarimai padeda ir epizodai retėja, tai tikriausiai nėra pavojinga. Tačiau jei pojūčiai dažnėja ar stiprėja, būtina konsultuotis su gydytoju.
- Nusiraminkite: giliai kvėpuokite (įkvepkite 4 sek., sulaikykite 7 sek., iškvėpkite 8 sek.).
- Venkite stimuliatorių: sumažinkite kavą, arbatą, energetinius gėrimus, alkoholį.
- Pailsėkite: atsigulkite, užsimerkite, pabandykite atpalaiduoti kūną.
- Gerkite vandenį: dehidratacija gali sukelti elektrolitų pokyčius.
- Valgykite subalansuotai: įtraukite maisto, turinčio daug kalio (bananai, avokadai) ir magnio (riešutai, špinatai).
- Stebėkite pulsą: jei turite galimybę, pasinaudokite pulsometru arba išmaniuoju laikrodžiu, kuris registruoja EKG.
- Venkite staigių judesių: ypač keliantis ryte - atsisėskite lėtai.
Jei minėti patarimai padeda ir epizodai retėja, tai tikriausiai nėra pavojinga. Tačiau jei pojūčiai dažnėja ar stiprėja, būtina konsultuotis su gydytoju.
Būtina skubi pagalba (kvieskite greitąją 112)
- Pojūtis, kad širdis sustojo ilgiau nei keletą sekundžių (ypač jei „atbunda“ su šoku).
- Jausmas, kad tuoj neteksite sąmonės ar alpstate.
- Stiprus krūtinės spaudimas ar skausmas kartu su ritmo sutrikimu.
- Sunkus dusulys, negalėjimas atsikvėpti.
- Staigus stiprus galvos svaigimas arba sąmonės netekimas.
- Judesių paralyžius ar tirpimas vienoje kūno pusėje.
- Širdies plakimo pagreitėjimas >120 dūžių/min be aiškios priežasties.
Turėtumėte nedelsiant kreiptis į šeimos gydytoją ar kardiologą
- Epizodai kartojasi kelis kartus per dieną ar savaitę.
- Pojūčiai pasireiškia fizinio krūvio metu (o ne ramybėje).
- Jaučiate nuovargį, silpnumą ar sumažėjusį darbingumą.
- Anksčiau buvote diagnozuota širdies liga (aritmijos, infarktas, vožtuvų defektai).
- Šeimoje buvo staigios mirties atvejų iki 50 metų.
- Vartojate vaistus nuo aritmijos ir pastebėjote naujus simptomus.
- Pojūčiai prasidėjo po traumos ar operacijos.
- Jūsų pulsas nuolat nereguliarus (pvz., prieširdžių virpėjimas patvirtintas EKG).
