Toniniai kloniniai priepuoliai
Toniniai kloniniai priepuoliai - tai generalizuoto pobūdžio traukuliai, apimantys visą smegenų žievę ir pasireiškiantys staigiu raumenų įtempimu (tonine faze) bei ritmiškais trūkčiojimais (klonine faze). Ši būklė reikalauja neatidėliotino dėmesio, nes gali būti pavojinga gyvybei, jei neužtikrinama tinkama pirmoji pagalba ir ilgalaikis gydymas.
Toniniai kloniniai priepuoliai, dar vadinami grand mal priepuoliais, yra viena dažniausių generalizuotos epilepsijos formų. Priepuolio metu sutrinka normali smegenų elektrinė veikla, o abu smegenų pusrutuliai aktyvuojami vienu metu. Tai sukelia momentinį sąmonės netekimą, o vėliau - specifinius kūno raumenų susitraukimus. Nors pats priepuolis dažniausiai trunka nuo 1 iki 3 minučių, jo pasekmės gali jaustis kelias valandas. Svarbu suprasti, kad šie priepuoliai nėra valingai kontroliuojami, o juos sukelia tam tikri smegenų neuronų grupės sužadinimo impulsai. Sergantiesiems reikia ne tik medicininės pagalbos, bet ir artimųjų supratingumo.
- Staiga prarandama sąmonė, žmogus krenta ant žemės.
- Visi kūno raumenys vienu metu įsitempia, kūnas sustingsta šlaito padėtyje.
- Dažnai atsiranda cianozė (lūpų ir odos pamėlavimas), veidas parausta.
- Gali sustoti kvėpavimas, o žandikauliai suspaudžiami.
- Prasideda ritmiški, trūkčiojantys galūnių ir veido raumenų susitraukimai.
- Kartais įvyksta liežuvio įkandimas, gali pasitaikyti nelaikomas šlapimas.
- Kvėpavimas tampa triukšmingas, putoja seilės prie burnos.
- Po kelių minučių trūkčiojimai lėtėja ir sustoja.
- Žmogus būna sumišęs, pavargęs, gali jausti galvos ar raumenų skausmą.
- Sąmonė grįžta palaipsniui, dažnai būna mieguistas ar irzlus.
- Gali neprisiminti paties priepuolio, jaučia bendrą silpnumą.
Toniniai kloniniai priepuoliai gali atsirasti dėl įvairių priežasčių. Dažniausiai jie siejami su epilepsija - lėtiniu smegenų sutrikimu, kai polinkį į priepuolius lemia genetiniai veiksniai. Kitos priežastys: galvos smegenų trauma, insulto padariniai, smegenų navikai, infekcinės ligos (meningitas, encefalitas), medžiagų apykaitos sutrikimai (hipoglikemija, hiponatremija), alkoholio ar narkotikų vartojimas, miego trūkumas ir stiprus stresas. Rizikos veiksniams priklauso šeiminė epilepsijos istorija, ankstesni traukuliai, tam tikri vaistai ar jų nutraukimas. Svarbu pažymėti, kad pirmą kartą pasireiškęs priepuolis suaugusiajam turi būti vertinamas kaip įspėjantis signalas, kad būtina išsiaiškinti priežastį.
Norint nustatyti toninius kloninius priepuolius, gydytojas pirmiausia renka išsamią anamnezę: ar buvo panašių epizodų, koks jų dažnis, kokie provokuojantys veiksniai. Pagrindinis tyrimas - elektroencefalograma (EEG), kuri fiksuoja smegenų bangų aktyvumą ir gali parodyti būdingus epilepsinius išlydžius. Dažnai atliekami kraujo tyrimai (elektrolitai, gliukozė, kepenų ir inkstų funkcija), kad būtų atmestos kitos traukulius sukeliančios priežastys. Vaizdiniai tyrimai, tokie kaip magnetinio rezonanso tomografija (MRT) ar kompiuterinė tomografija (KT), padeda įvertinti smegenų struktūrą, ieškant auglių, randų ar kitų pakitimų. Kai kuriais atvejais reikalinga ilgalaikė EEG stebėsena (pavyzdžiui, vaizdo-EEG), ypač jei priepuoliai pasireiškia retai.
Gydymas prasideda nuo korektei gyvenimo būdo: reguliaraus miego, streso vengimo, alkoholio ribojimo. Pagrindiniai vaistai yra antiepileptiniai preparatai (pavyzdžiui, valproatas, levetiracetamas, karbamazepinas), kurie parenkami individualiai atsižvelgiant į priepuolių tipą ir paciento sveikatos būklę. Vaistus būtina vartoti reguliariai, niekada jų staiga nenutraukti. Jei priepuoliai tęsiasi nepaisant gydymo, gali būti svarstoma chirurgija arba vagus nervo stimuliacija. Priepuolio metu svarbiausia apsaugoti žmogų nuo traumų: paguldyti ant šono, pašalinti aštrius daiktus, įkišti minkštą daiktą tarp dantų (ne prievartaujant), ir nedelsiant kviesti greitąją pagalbą, jei priepuolis trunka ilgiau nei 5 minutes arba po jo žmogus neatsigauna.
Nedelsiant kreipkitės į gydytoją, jei: priepuolis įvyko pirmą kartą, ypač suaugusiam žmogui; priepuolis trunka ilgiau nei 5 minutes; po priepuolio žmogus neatsigavo sąmonės arba sunku kvėpuoti; priepuoliai pasikartoja per 24 valandas; priepuolį lydi aukšta temperatūra, galvos trauma ar nuolatinis sumišimas. Taip pat reikia skubios pagalbos, jei priepuolio metu žmogus susižalojo, turi sunkių lėtinių ligų arba yra nėščia moteris. Jei pacientas jau gydomas nuo epilepsijos, tačiau priepuoliai sustiprėjo arba atsirado naujų simptomų, būtina pasikonsultuoti su neurologu.
