Achilo tendinitas

Achilo tendinitas dažniausiai atsiranda tada, kai sausgyslei tenka didesnis krūvis, nei ji tuo metu gali atlaikyti ir atkurti. Tai gali būti staigus treniruočių intensyvumo padidinimas, dažnesnis bėgimas, kalnuotas reljefas, šuoliukai, greiti sprintai ar ilgas vaikščiojimas, prie kurio kūnas nebuvo pasirengęs.

Dažnos priežastys ir rizikos veiksniai:

• Staigus fizinio krūvio padidinimas. Pavyzdžiui, žmogus po ilgesnės pertraukos pradeda intensyviai bėgioti arba per greitai didina treniruočių apimtį.

• Nepakankamas apšilimas ir atsistatymas. Sausgyslėms reikia laiko prisitaikyti prie krūvio. Nuolatinės treniruotės be poilsio didina mikrotraumų kaupimąsi.

• Blauzdos raumenų įtampa ar silpnumas. Įtempti blauzdos raumenys labiau tempia Achilo sausgyslę, o silpni raumenys blogiau paskirsto apkrovą.

• Ribotas čiurnos judrumas. Jei čiurna juda nepakankamai, sausgyslei gali tekti didesnis mechaninis stresas.

• Netinkama avalynė. Per kietas kulno užkulnis, nusidėvėję sportiniai batai, staigus perėjimas prie minimalistinės avalynės arba avalynė be tinkamos atramos gali išprovokuoti skausmą.

• Bėgimo technika ir paviršius. Bėgimas į įkalnes, ant kieto paviršiaus ar staigūs krypties keitimai didina Achilo sausgyslės apkrovą.

• Amžius. Su amžiumi sausgyslių elastingumas ir kraujotaka mažėja, todėl jos lėčiau atsistato. Achilo tendinitas dažniau pasireiškia vidutinio amžiaus aktyviems žmonėms, ypač vadinamiesiems „savaitgalio sportininkams“.

• Kūno svoris. Didesnis kūno svoris reiškia didesnę mechaninę apkrovą pėdai, čiurnai ir Achilo sausgyslei.

• Pėdos biomechanika. Plokščiapėdystė, aukštas pėdos skliautas, per didelė pronacija ar netolygus kojų apkrovimas gali lemti sausgyslės perkrovą.

• Gretutinės ligos. Cukrinis diabetas, padidėjęs cholesterolio kiekis, reumatinės ligos ar kraujotakos sutrikimai gali bloginti sausgyslių būklę ir gijimą.

• Kai kurie vaistai. Fluorochinolonų grupės antibiotikai ir ilgalaikis gliukokortikoidų vartojimas siejami su didesne sausgyslių pažeidimo, įskaitant Achilo sausgyslės plyšimą, rizika.

• Ankstesnės traumos. Buvęs čiurnos patempimas, blauzdos raumenų trauma ar ankstesnis Achilo sausgyslės skausmas gali padidinti pasikartojimo tikimybę.

Svarbu suprasti, kad Achilo tendinitas retai atsiranda dėl vienos vienintelės priežasties. Dažniausiai susideda keli veiksniai: krūvis, audinių atsistatymo stoka, biomechanika, avalynė ir bendroji sveikatos būklė.

Achilo tendinitas dažniausiai nustatomas gydytojui įvertinus nusiskundimus, apžiūrėjus koją ir atlikus funkcinius testus. Diagnozė neretai aiški jau klinikinės apžiūros metu, tačiau kai kuriais atvejais prireikia vaizdinių tyrimų, kad būtų patikslinta pažeidimo vieta, sunkumas ar atmestos kitos priežastys.

Gydytojas paprastai klausia:

• kada prasidėjo skausmas;
• ar skausmas susijęs su sportu, darbu, nauja avalyne ar padidėjusiu krūviu;
• ar buvo staigus spragtelėjimas ar trauma;
• ar skausmas stipresnis ryte, po krūvio ar ramybėje;
• kokius vaistus vartojate;
• ar yra gretutinių ligų, pavyzdžiui, cukrinis diabetas ar reumatinės ligos.

Apžiūros metu vertinama:

• skausminga vieta ir jos tikslus aukštis nuo kulno;
• patinimas, sustorėjimas, odos paraudimas ar šiluma;
• blauzdos raumenų įtampa;
• čiurnos judesių amplitudė;
• gebėjimas atsistoti ant pirštų;
• eisena ir pėdos padėtis;
• ar nėra požymių, būdingų Achilo sausgyslės plyšimui.

Vienas svarbių testų įtariant plyšimą yra Thompsono testas: gydytojas suspaudžia blauzdos raumenis ir stebi, ar pėda juda žemyn. Jei judesio nėra arba jis labai silpnas, gali būti įtariamas sausgyslės plyšimas.

Galimi tyrimai:

• Ultragarsinis tyrimas. Tai dažnas, prieinamas ir informatyvus tyrimas, leidžiantis įvertinti sausgyslės sustorėjimą, skaidulų pakitimus, uždegiminius pokyčius, dalinius plyšimus ir kraujotakos suaktyvėjimą.

• Magnetinio rezonanso tomografija. MRT skiriama, kai diagnozė neaiški, įtariamas didesnis pažeidimas, dalinis plyšimas, planuojamas sudėtingesnis gydymas arba simptomai nepraeina taikant įprastą gydymą.

• Rentgenograma. Rentgeno tyrimas tiesiogiai sausgyslės neparodo, tačiau gali padėti nustatyti kulnakaulio išaugas, kalcifikacijas, Haglundo deformaciją ar kitas kaulines priežastis, kurios dirgina sausgyslę.

• Kraujo tyrimai. Jie nėra būtini kiekvienu atveju, tačiau gali būti atliekami, jei įtariama sisteminė uždegiminė liga, infekcija, medžiagų apykaitos sutrikimai ar kiti veiksniai, galintys turėti įtakos sausgyslių būklei.

Svarbu atskirti Achilo tendinitą nuo kitų būklių: Achilo sausgyslės plyšimo, retrocalcanealinio bursito, kulno pentino, plantarinio fascito, blauzdos raumenų patempimo, nervų dirginimo ar kraujotakos sutrikimų. Tiksli diagnozė padeda parinkti tinkamą gydymą ir išvengti klaidos - per anksti grįžti prie krūvio.

Achilo tendinitas dažniausiai gydomas konservatyviai, tai reiškia - be operacijos. Pagrindinis tikslas yra sumažinti skausmą, suvaldyti uždegiminį dirginimą, atkurti sausgyslės pajėgumą ir saugiai grąžinti žmogų prie įprasto fizinio aktyvumo.

Pagrindinės gydymo priemonės:

• Krūvio sumažinimas, bet ne visiškas neveiklumas. Dažniausiai nereikia visiškai gulėti ar imobilizuoti kojos, nebent skausmas labai stiprus arba įtariamas plyšimas. Svarbiausia laikinai atsisakyti veiklų, kurios provokuoja skausmą: bėgimo, šuolių, sprintų, intensyvaus lipimo laiptais.

• Šaltis po krūvio. Ledo kompresai 10-15 minučių gali sumažinti skausmą ir patinimą. Ledą reikėtų vynioti į audinį, nedėti tiesiai ant odos.

• Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo. Ibuprofenas, naproksenas ar kiti panašūs vaistai gali trumpam palengvinti skausmą, tačiau jie neturėtų tapti pagrindiniu ilgalaikiu gydymu. Juos vartoti reikėtų pasitarus su gydytoju ar vaistininku, ypač jei turite skrandžio, inkstų, širdies ligų ar vartojate kraują skystinančius vaistus.

• Kineziterapija. Tai viena svarbiausių gydymo dalių. Specialistas parenka pratimus, kurie palaipsniui stiprina blauzdos raumenis ir sausgyslę. Dažnai taikomi ekscentriniai pratimai, kai raumuo dirba ilgėdamas, taip pat izometriniai pratimai skausmui mažinti ir vėlesni jėgos bei pusiausvyros pratimai.

• Tempimo pratimai. Jei blauzdos raumenys įtempti, švelnus tempimas gali padėti, tačiau jis neturi sukelti aštraus skausmo. Kai pažeidimas yra ties sausgyslės prisitvirtinimu prie kulno, agresyvus tempimas kartais gali pabloginti būklę, todėl pratimus geriausia derinti su specialistu.

• Avalynės korekcija. Gali padėti patogūs batai su tinkama kulno atrama, laikinas kulno pakėlimas įdėklu, sportinių batų atnaujinimas arba individualūs ortopediniai įdėklai, jei yra ryškūs pėdos biomechanikos sutrikimai.

• Laipsniškas grįžimas prie sporto. Grįžti prie bėgimo ar intensyvesnių treniruočių reikėtų tik tada, kai skausmas kasdienėje veikloje aiškiai sumažėjęs, galima be skausmo atlikti jėgos pratimus ir nėra ryškaus rytinio sustingimo. Krūvis didinamas palaipsniui, stebint reakciją kitą dieną.

• Fizinės terapijos metodai. Kai kuriems pacientams gali būti taikoma smūginės bangos terapija, ultragarsas, manualinė terapija, minkštųjų audinių technikos. Šių metodų veiksmingumas priklauso nuo konkrečios situacijos, todėl jie turėtų papildyti, o ne pakeisti aktyvią reabilitaciją.

• Injekcijos. Kortikosteroidų injekcijos ties Achilo sausgysle paprastai vertinamos atsargiai, nes gali didinti sausgyslės susilpnėjimo ir plyšimo riziką. Kai kuriais atvejais svarstomos kitos procedūros, pavyzdžiui, trombocitais praturtintos plazmos injekcijos, tačiau jų nauda nėra vienoda visiems pacientams.

• Imobilizacija. Esant labai stipriam skausmui, ryškiam paūmėjimui ar įtariant rimtesnį pažeidimą, gydytojas gali rekomenduoti trumpalaikį įtvarą, specialų batą ar ramentus, kad sausgyslė pailsėtų.

• Chirurginis gydymas. Operacijos prireikia retai. Ji svarstoma, jei konservatyvus gydymas kelis mėnesius nepadeda, yra dideli degeneraciniai pakitimai, kaulinės išaugos ar sausgyslės plyšimas. Operacijos pobūdis priklauso nuo pažeidimo: gali būti šalinami pakitę audiniai, kaulinės ataugos, rekonstruojama ar susiuvama sausgyslė.

Gijimas paprastai užtrunka. Lengvesniais atvejais pagerėjimas gali būti juntamas per kelias savaites, tačiau pilnas sausgyslės pajėgumo atkūrimas dažnai trunka kelis mėnesius. Kantrybė čia labai svarbi: per greitas grįžimas prie ankstesnio krūvio yra viena dažniausių atkryčio priežasčių.

Į gydytoją verta kreiptis, jei skausmas Achilo sausgyslės srityje nepraeina per kelias dienas sumažinus krūvį, kartojasi po kiekvienos treniruotės arba trukdo įprastai vaikščioti. Kuo anksčiau įvertinama būklė, tuo lengviau sustabdyti jos progresavimą ir išvengti ilgo gydymo.

Kreipkitės į gydytoją planine tvarka, jei:

• skausmas kartojasi bėgant, einant ar lipant laiptais;
• rytais jaučiate nuolatinį sausgyslės sustingimą;
• pastebite sausgyslės sustorėjimą, patinimą ar jautrų mazgelį;
• skausmas stiprėja, nors sumažinote fizinį krūvį;
• dėl skausmo keičiasi eisena ar pradedate šlubuoti;
• esate sportininkas ir norite saugiai grįžti prie treniruočių;
• vartojote fluorochinolonų grupės antibiotikus arba gliukokortikoidus ir atsirado Achilo sausgyslės skausmas;
• sergate cukriniu diabetu, reumatine liga ar turite kraujotakos sutrikimų.

Skubiai kreipkitės pagalbos, jei:

• pajutote staigų stiprų skausmą ar spragtelėjimą už kulno;
• atrodo, kad kažkas smogė į blauzdą ar kulną, nors išorinio smūgio nebuvo;
• negalite atsistoti ant pirštų pažeista koja;
• negalite normaliai eiti ar atsiremti į koją;
• greitai atsirado didelis patinimas, kraujosruva ar deformacija;
• skausmas atsirado po aiškios traumos;
• yra karščiavimas, ryškus paraudimas, plintanti šiluma ar įtariama infekcija.

Iki gydytojo apžiūros venkite bėgimo, šuolių ir intensyvaus tempimo. Jei įtariate plyšimą, nebandykite „pravaikščioti“ skausmo - geriau kojos neapkrauti, uždėti šaltą kompresą, pakelti galūnę ir kuo greičiau kreiptis į skubios pagalbos skyrių ar ortopedą traumatologą.