Alerginis kontaktinis dermatitas
Alerginis kontaktinis dermatitas - tai odos uždegimas, atsirandantis po kontakto su medžiaga, kuriai imuninė sistema yra įsijautrinusi. Nors ši būklė dažniausiai nėra pavojinga gyvybei, ji gali sukelti stiprų niežėjimą, skausmą, odos įtrūkimus ir smarkiai trikdyti kasdienį gyvenimą. Laiku atpažinus dirgiklį ir jo vengiant, simptomus dažniausiai pavyksta gerai kontroliuoti.
Alerginis kontaktinis dermatitas yra uždelsto tipo alerginė odos reakcija. Ji išsivysto ne iš karto pirmą kartą palietus medžiagą, o po to, kai imuninė sistema ją „įsimena“ kaip pavojingą. Pakartotinio kontakto metu imuninės ląstelės sukelia uždegimą odoje.
Dažniausiai pažeidžiama ta vieta, kuri lietėsi su alergenu: plaštakos, veidas, vokai, kaklas, ausys, pažastys ar pėdos. Uždegimas vyksta viršutiniuose odos sluoksniuose, tačiau stipresniais atvejais gali atsirasti pūslės, šlapiavimas, įtrūkimai ir antrinė infekcija.
Svarbu atskirti šią būklę nuo dirginamojo kontaktinio dermatito. Dirginamasis dermatitas atsiranda dėl tiesioginio odos pažeidimo, pavyzdžiui, nuo dažnų ploviklių ar dezinfekantų. Alerginis kontaktinis dermatitas kyla dėl specifinės imuninės reakcijos net ir į labai mažą medžiagos kiekį.
- Odos paraudimas kontakto vietoje
- Stiprus niežėjimas ar deginimo pojūtis
- Smulkūs bėrimai, pūslelės ar mazgeliai
- Odos patinimas, ypač veido, vokų ar lūpų srityje
- Šlapiavimas, pleiskanojimas ar šašai
- Sustorėjusi, šiurkšti, suskeldėjusi oda
- Skausmingi įtrūkimai, dažniausiai ant plaštakų
- Pasikartojantys paūmėjimai po kontakto su ta pačia medžiaga
- Odos pigmentacijos pokyčiai po uždegimo
- Miego sutrikimai dėl niežėjimo
Alerginį kontaktinį dermatitą sukelia kontaktas su alergenu. Dažniausi alergenai yra nikelis papuošaluose, laikrodžiuose ar sagtyse, kvapiosios medžiagos kosmetikoje, plaukų dažai, konservantai kremuose, lateksas, klijai, dažai, epoksidinės dervos, chromas odoje ar cemente, taip pat kai kurie vaistai tepaluose.
Riziką didina darbas su cheminėmis medžiagomis, dažnas rankų plovimas, apsauginių pirštinių naudojimas, kirpėjų, sveikatos priežiūros specialistų, statybininkų, valytojų ir kosmetologų profesijos. Didesnį polinkį gali turėti žmonės, kurių odos barjeras silpnesnis, pavyzdžiui, sergantys atopiniu dermatitu.
Alergija gali atsirasti bet kuriame amžiuje. Kartais žmogus daugelį metų naudoja tą patį produktą be problemų, tačiau vėliau organizmas įsijautrina ir pasireiškia reakcija.
Diagnozė dažniausiai pradedama nuo pokalbio ir odos apžiūros. Gydytojas klausia, kada atsirado bėrimas, kuriose vietose jis kartojasi, kokias kosmetikos, darbo ar buities priemones naudojate, ar nebuvo naujų papuošalų, pirštinių, kremų, vaistinių tepalų.
Svarbiausias tyrimas įtariant alerginį kontaktinį dermatitą yra odos lopo mėginiai. Ant nugaros užklijuojami specialūs pleistrai su dažniausiais alergenais, o reakcija vertinama po 48 ir 72 ar daugiau valandų. Tai padeda nustatyti konkrečią medžiagą, kurios reikia vengti.
Kraujo tyrimai dažniausiai nėra pagrindinis diagnostikos metodas, nes ši alergija skiriasi nuo greito tipo alerginių reakcijų. Jei yra infekcijos požymių, gali būti atliekamas pasėlis. Retais neaiškiais atvejais gali prireikti odos biopsijos.
Pagrindinis gydymas - nustatyti alergeną ir jo vengti. Be šio žingsnio net ir stiprūs vaistai veiks tik laikinai. Gydytojas gali padėti sudaryti saugių produktų sąrašą ir paaiškinti, kokiuose gaminiuose slepiasi nustatyta medžiaga.
Paūmėjimui gydyti dažnai skiriami vietiniai kortikosteroidų kremai ar tepalai. Jų stiprumas parenkamas pagal vietą ir uždegimo intensyvumą: veidui ir vokams reikia švelnesnių preparatų, plaštakoms kartais reikalingi stipresni. Kai kuriais atvejais naudojami kalcineurino inhibitoriai, ypač jautriose odos vietose.
Labai svarbi kasdienė odos priežiūra: bekvapiai emolientai, švelnūs prausikliai, apsauga nuo vandens ir chemikalų, tinkamos pirštinės. Jei oda infekuota, gali prireikti antibakterinio gydymo. Sunkiais, išplitusiais atvejais gydytojas gali skirti geriamųjų vaistų nuo uždegimo trumpam laikotarpiui.
Į gydytoją verta kreiptis, jei bėrimas nepraeina per kelias dienas, kartojasi, plinta arba trukdo miegoti ir dirbti. Dermatologo konsultacija ypač svarbi, jei įtariate profesinę priežastį arba bėrimai atsiranda ant veido, vokų, lytinių organų ar dideliame odos plote.
Skubiau kreipkitės, jei oda tampa labai skausminga, karšta, atsiranda pūlių, geltonų šašų, karščiavimas ar greitai didėjantis paraudimas - tai gali rodyti infekciją. Neatidėliotinos pagalbos reikia, jei kartu pasireiškia dusulys, lūpų ar liežuvio tinimas, silpnumas, nes tai gali būti rimtos alerginės reakcijos požymiai.
