Alerginis rinitas
Alerginis rinitas - tai nosies gleivinės uždegimas, kurį sukelia imuninės sistemos reakcija į įkvepiamus alergenus. Nors ši būklė dažnai vadinama „šienlige“, ji gali varginti ne tik pavasarį ar vasarą, bet ir ištisus metus. Tinkamai atpažintas ir gydomas alerginis rinitas padeda sumažinti nosies užgulimą, čiaudulį, miego sutrikimus ir astmos paūmėjimo riziką.
Alerginis rinitas yra lėtinė arba pasikartojanti uždegiminė nosies gleivinės liga. Ji išsivysto tada, kai imuninė sistema pernelyg jautriai sureaguoja į paprastai nepavojingas medžiagas - žiedadulkes, namų dulkių erkes, gyvūnų pleiskanas, pelėsius ar kitus alergenus.
Patekus alergenui į nosį, organizmas pradeda gaminti specifinius IgE klasės antikūnus. Jie aktyvina putliąsias ląsteles, iš kurių išsiskiria histaminas ir kitos uždegimą skatinančios medžiagos. Dėl to nosies gleivinė paburksta, padidėja gleivių gamyba, atsiranda niežulys, čiaudulys ir sloga.
Alerginis rinitas gali būti sezoninis arba nuolatinis. Sezoninis dažniausiai susijęs su medžių, žolių ar piktžolių žiedadulkėmis. Nuolatinis alerginis rinitas dažniau kyla dėl namų dulkių erkių, pelėsio, tarakonų alergenų ar gyvūnų. Kai kuriems žmonėms simptomai pasireiškia ištisus metus, bet tam tikrais sezonais sustiprėja.
Nors liga pirmiausia pažeidžia nosį, ji gali paveikti ir akis, sinusus, ausis, gerklę bei apatinius kvėpavimo takus. Dėl nuolatinio nosies užgulimo žmogus prasčiau miega, dažniau kvėpuoja per burną, gali atsirasti knarkimas, galvos spaudimas, nuovargis ir dėmesio sutrikimai. Alerginis rinitas taip pat glaudžiai susijęs su bronchų astma - sergant viena iš šių ligų, dažniau nustatoma ir kita.
- Dažnas, priepuolinis čiaudulys, ypač ryte arba po kontakto su alergenu.
- Vandeninga, skaidri sloga, kuri paprastai nėra pūlinga.
- Nosies užgulimas, apsunkintas kvėpavimas per nosį.
- Nosies niežulys, kutenimas, noras trinti nosį.
- Uoslės susilpnėjimas, ypač kai nosis ilgai paburkusi.
- Akių niežėjimas, paraudimas, ašarojimas.
- Patinę vokai ar tamsesni paakiai, ypač vaikams.
- Spaudimo jausmas kaktos, skruostų ar nosies šaknies srityje.
- Gerklės perštėjimas dėl gleivių tekėjimo į ryklę.
- Nuovargis, mieguistumas dieną, prastesnė dėmesio koncentracija.
- Miego kokybės pablogėjimas dėl nosies užgulimo.
- Dirglumas, galvos sunkumas ar maudimas.
- Kosulys, ypač naktį, kai gleivės teka į gerklę.
- Dažnas nosies trynimas delnu, vadinamas alerginiu saliutu.
- Kvėpavimas per burną, knarkimas, neramus miegas.
- Pasikartojantys ausų užgulimo pojūčiai ar vidurinės ausies problemos.
- Prastesnis dėmesys mokykloje, nuovargis, nors vaikas atrodo „tik sloguojantis“.
Alerginis rinitas atsiranda dėl imuninės sistemos polinkio į alerginį, IgE tarpininkaujamą atsaką. Tai reiškia, kad organizmas alergeną klaidingai atpažįsta kaip grėsmę ir sukelia uždegiminę reakciją nosies gleivinėje.
Dažniausi alergenai yra medžių, žolių ir piktžolių žiedadulkės, namų dulkių erkės, gyvūnų pleiskanos, seilės ir šlapimo baltymai, pelėsio sporos, tarakonų alergenai. Darbo aplinkoje simptomus gali provokuoti miltai, lateksas, medienos dulkės, cheminės medžiagos ar kiti profesiniai alergenai.
Riziką susirgti didina paveldimumas. Jei vienas ar abu tėvai serga alerginėmis ligomis, pavyzdžiui, alerginiu rinitu, astma ar atopiniu dermatitu, vaiko rizika taip pat didesnė. Svarbūs ir aplinkos veiksniai: gyvenimas mieste, oro tarša, tabako dūmai, ankstyvas ir ilgalaikis kontaktas su stipriais alergenais, prasta patalpų ventiliacija, drėgmė ir pelėsis.
Alerginis rinitas gali prasidėti bet kuriame amžiuje, tačiau dažnai pasireiškia vaikystėje, paauglystėje ar jaunam suaugusiajam. Simptomų intensyvumas gali kisti: vienais metais jie būna lengvi, kitais - ryškūs, priklausomai nuo alergenų kiekio, oro sąlygų, infekcijų, streso, miego kokybės ir bendros sveikatos būklės.
Alerginis rinitas dažniausiai nustatomas įvertinus simptomus, jų trukmę, sezoniškumą ir ryšį su galimais alergenais. Gydytojas klausia, kada simptomai sustiprėja, ar jie pasireiškia namuose, lauke, darbe, bendraujant su gyvūnais, tvarkant dulkėtas patalpas ar žydėjimo metu.
Apžiūros metu vertinama nosies gleivinė, jos paburkimas, sekreto pobūdis, nosies pertvaros padėtis, polipų ar kitų kliūčių požymiai. Gali būti atliekama priekinė rinoskopija arba nosies endoskopija, ypač jei simptomai vienpusiai, ilgalaikiai, yra uoslės sutrikimas ar įtariami nosies polipai.
Alergijai patvirtinti naudojami odos dūrio mėginiai. Jų metu ant odos užlašinami dažniausi alergenai ir stebima reakcija. Kitas būdas - kraujo tyrimai, nustatant specifinius IgE antikūnus konkretiems alergenams. Kai kuriais atvejais vertinamas bendras IgE kiekis, eozinofilų skaičius kraujyje, tačiau šie rodikliai vieni patys diagnozės nepatvirtina.
Jei įtariamos komplikacijos arba kita liga, gali prireikti papildomų tyrimų. Pavyzdžiui, sinusų kompiuterinė tomografija atliekama įtariant lėtinį rinosinusitą ar polipus. Spirometrija rekomenduojama, jei kartu yra dusulys, švokštimas, kosulys ar įtariama astma. Svarbu atskirti alerginį rinitą nuo virusinės slogos, nealerginio rinito, vaistų sukelto rinito, lėtinio sinusito ir anatominių nosies obstrukcijos priežasčių.
Alerginis rinitas gydomas derinant alergenų vengimą, vaistus ir, kai tinka, alergenų imunoterapiją. Tikslas - ne tik sumažinti slogą, bet ir pagerinti miegą, darbingumą, mokymąsi, sumažinti sinusito, ausų problemų ir astmos paūmėjimų riziką.
Pirmas žingsnis - sumažinti kontaktą su alergenais. Žiedadulkių sezono metu padeda langų uždarymas vėjuotomis dienomis, plaukų plovimas grįžus iš lauko, drabužių keitimas, akinių nuo saulės dėvėjimas, patalpų vėdinimas po lietaus arba tada, kai žiedadulkių koncentracija mažesnė. Esant alergijai dulkių erkėms, rekomenduojami specialūs čiužinio ir pagalvių užvalkalai, patalynės skalbimas aukštesnėje temperatūroje, dulkių kaupiančių daiktų mažinimas, drėgmės kontrolė. Jei alergenas yra gyvūnas, svarbu riboti jo patekimą į miegamąjį, dažniau valyti namus, tačiau kartais vien šių priemonių nepakanka.
Vaistai parenkami pagal simptomų stiprumą. Vieni veiksmingiausių yra į nosį purškiami kortikosteroidai - jie mažina gleivinės uždegimą, paburkimą, slogą ir čiaudulį. Poveikis dažniausiai stiprėja per kelias dienas, todėl svarbus reguliarus vartojimas ir taisyklinga purškimo technika.
Antihistamininiai vaistai padeda nuo čiaudulio, niežulio ir vandeningos slogos. Dažniausiai pasirenkami antros kartos antihistamininiai vaistai, nes jie rečiau sukelia mieguistumą. Gali būti vartojamos tabletės, sirupai vaikams, nosies purškalai ar akių lašai. Druskos tirpalo purškalai ar nosies plovimas padeda pašalinti alergenus ir sekretą, yra saugūs ilgalaikiam vartojimui.
Trumpam laikui gali būti skiriami nosies gleivinę sutraukiantys purškalai, tačiau jų negalima vartoti ilgiau nei kelias dienas, nes gali išsivystyti medikamentinis rinitas ir dar didesnis nosies užgulimas. Kai kuriems pacientams tinka leukotrienų receptorių antagonistai, ypač jei kartu yra astma.
Jei simptomai vidutiniai ar sunkūs, kartojasi kasmet arba vaistai nepakankamai padeda, gali būti svarstoma alergenų imunoterapija. Ji atliekama po liežuviu vartojamais preparatais arba injekcijomis, priklausomai nuo alergeno ir paciento situacijos. Šis gydymas veikia ligos mechanizmą - palaipsniui mažina organizmo jautrumą alergenui. Chirurginis gydymas alerginio uždegimo neišgydo, tačiau gali būti reikalingas, jei yra nosies polipai, ryški pertvaros deformacija ar kitos struktūrinės kliūtys.
Į gydytoją verta kreiptis, jei sloga, čiaudulys ar nosies užgulimas trunka ilgiau nei kelias savaites, kartojasi tuo pačiu metų laiku arba trukdo miegui, darbui, mokslui ir kasdieniam gyvenimui. Konsultacija ypač svarbi vaikams, nėščiosioms, žmonėms, sergantiems astma, lėtiniu sinusitu ar turintiems dažnų ausų uždegimų.
Skubiau kreipkitės, jei atsiranda dusulys, švokštimas, spaudimas krūtinėje, stiprus veido skausmas, aukšta temperatūra, pūlingos išskyros iš nosies, kraujavimas, vienpusis nosies užgulimas ar greitai blogėjanti būklė. Tai gali rodyti astmos paūmėjimą, bakterinę infekciją, sinusito komplikacijas ar kitą priežastį, kurią reikia įvertinti.
Taip pat pasitarkite su gydytoju, jei savarankiškai vartojami vaistai nepadeda, jei nosies purškalus nuo užgulimo naudojate ilgiau nei 3-5 dienas arba jei vaistai sukelia mieguistumą, širdies plakimą, kraujospūdžio pokyčius. Tinkamai parinktas gydymo planas dažniausiai leidžia gerai kontroliuoti alerginį rinitą ir grįžti prie įprasto gyvenimo ritmo.
