Alkoholizmas
Alkoholizmas - tai lėtinė progresuojanti liga, kai žmogus praranda kontrolę alkoholio vartojimui, nepaisant neigiamų pasekmių sveikatai, santykiams ir gyvenimui. Tai ne silpna valia, o sudėtingas smegenų veiklos sutrikimas, reikalaujantis medicininės pagalbos ir supratingumo.
Alkoholizmas (priklausomybė nuo alkoholio) yra psichikos ir elgesio sutrikimas, kuriam būdinga nuolatinė arba periodiška alkoholio vartojimo kontrolės stoka, didėjanti tolerancija, abstinencijos sindromas (pagirios) ir potraukis gerti. Liga pažeidžia ne tik smegenis, bet ir kepenis (cirozė), širdį (kardiomiopatija), kasą (pankreatitas), nervų sistemą (polineuropatija) ir didina vėžio riziką. Alkoholizmas dažnai prasideda palaipsniui - nuo socialinio gėrimo iki priklausomybės.
- Rankų drebulys ryte ar po pertraukos
- Padidėjęs prakaitavimas, paraudęs veidas
- Pilvo skausmai, viduriavimas, apetito stoka
- Svorio kritimas arba nutukimas dėl kalorijų
- Miego sutrikimai, nuovargis
- Nuolatinis galvojimas apie alkoholį ir planavimas, kada gerti
- Negalėjimas sustoti išgėrus pirmą taurelę
- Dirglumas, nuotaikų kaita, depresija
- Atsiribojimas nuo pomėgių, šeimos ir draugų
- Melavimas ar slėpimas apie vartojimo kiekį
Alkoholizmo atsiradimui įtakos turi keli veiksniai: genetinis polinkis (šeimoje buvę priklausomi asmenys), psichologiniai sutrikimai (depresija, nerimas, asmenybės sutrikimai), socialinė aplinka (gėrimo kultūra, lengvas alkoholio prieinamumas), taip pat ankstyvas pradėjimas gerti (paauglystėje). Ligos riziką didina ir lėtinis stresas, trauma ar artimųjų pavyzdys.
Alkoholizmas diagnozuojamas remiantis pokalbiu su gydytoju, klausimynais (pvz., AUDIT - alkoholio vartojimo sutrikimų identifikavimo testas) ir klinikiniais kriterijais. Atliekami kraujo tyrimai, rodantys kepenų fermentų (GGT, ASAT, ALAT) padidėjimą, taip pat CDT (anglies trūkumo transferinas) - specifinis ilgalaikio alkoholio vartojimo žymuo. Gydytojas vertina ir abstinencijos simptomus, socialines problemas.
Alkoholizmas gydomas kompleksiškai: pirmiausia atliekama detoksikacija - saugus alkoholio pašalinimas iš organizmo, dažnai prižiūrint gydytojui, siekiant išvengti sunkių abstinencijos simptomų (traukulių, haliucinacijų). Po to taikoma psichoterapija (kognityvinė elgesio terapija, motyvacinis interviu), savipagalbos grupės (Anoniminiai alkoholikai) ir, esant poreikiui, vaistai (naltrekssonas, disulfiramas, akamprozatas). Svarbi ilgalaikė reabilitacija ir gyvenimo būdo keitimas.
Nedelsiant kreipkitės, jei: jaučiate, kad negalite kontroliuoti alkoholio vartojimo; patiriate sunkius abstinencijos simptomus (tachikardiją, traukulius, haliucinacijas - tai gali būti baltosios karštinės požymiai); turite rimtų sveikatos sutrikimų, tokių kaip kraujavimas iš stemplės, gelta, stiprūs pilvo skausmai. Taip pat pagalbos verta ieškoti, kai alkoholis pradeda trikdyti darbą, santykius ar sukelia teisines problemas.
