Narkotinių medžiagų tyrimas šlapime
Narkotinių medžiagų tyrimas šlapime yra laboratorinis kokybinis arba kiekybinis tyrimas, kuriuo nustatomas psichoaktyviųjų medžiagų ar jų metabolitų buvimas šlapime. Šis tyrimas dažniausiai naudojamas klinikinėje praktikoje, teisėsaugoje bei darbo medicinoje siekiant patvirtinti ar atmesti neseniai vartotų narkotikų faktą.
Tyrimo paskirtis
- Nustatyti, ar asmuo neseniai vartojo narkotines medžiagas, tokias kaip kanabinoidai, amfetaminai, opiatai, kokainas, benzodiazepinai ir kt.
- Stebėti pacientų, sergančių priklausomybėmis, gydymo eigą bei užtikrinti detoksikacijos programų veiksmingumą.
Tyrimo principas
- Remiasi imunocheminiais metodais (pvz., ELISA, CEDIA) arba chromatografijos metodais (GC-MS, LC-MS/MS), kurie leidžia aptikti specifinius narkotikų metabolitus šlapime.
- Kokybiniai tyrimai parodo tik medžiagos buvimą, o kiekybiniai - koncentraciją, kurią galima palyginti su nustatytomis ribinėmis vertėmis.
Procedūra
- Pacientui suteikiamas švarus indas šlapimo surinkimui, dažnai stebint, kad nebūtų sukčiavimo (šlapimo pakeitimo).
- Šlapimo mėginys perduodamas laboratorijai, kur atliekamas pradinis patikros testas (greitasis testas arba imunocheminis metodas).
- Jei patikros testas yra teigiamas, dažniausiai atliekamas patvirtinamasis tyrimas (GC-MS arba LC-MS/MS), siekiant išvengti klaidingai teigiamų rezultatų.
- Rezultatai pateikiami kaip teigiami (nustatyta narkotinė medžiaga) arba neigiami (nenustatyta), o kiekybinių tyrimų atveju - nurodoma koncentracija (ng/mL).
Teigiamo rezultato priežastys
- Neseniai (per kelias dienas ar savaites, priklausomai nuo medžiagos) vartota narkotinė medžiaga.
- Gydymas kai kuriais receptiniais vaistais, pvz., benzodiazepinais ar opiatais, kurie gali sukelti teigiamą rezultatą, jei nėra atskirti nuo nelegalių medžiagų.
- Klaidingai teigiamas rezultatas galimas vartojant tam tikrus nereceptinius vaistus, maisto papildus arba dėl laboratorinių klaidų, todėl visada rekomenduojamas patvirtinamasis tyrimas.
Klinikinės indikacijos
- Įtariant ūminį apsinuodijimą narkotikais (pvz., sąmonės sutrikimas, širdies ritmo pakitimai).
- Pacientų, sergančių priklausomybe nuo narkotinių medžiagų, stebėjimas gydymo metu.
- Atliekant profilaktinius patikrinimus darbo vietose, kur reikalingas aukštas saugumo lygis (pvz., transporto vairuotojai, chirurgai).
Specialistai, skiriantys tyrimą
- Toksikologas arba priklausomybių gydytojas (psichiatras).
- Teismo medicinos ekspertas arba darbo sveikatos gydytojas.
