Azartinių lošimų sutrikimas
Azartinių lošimų sutrikimas - tai psichikos sveikatos būklė, kai asmuo praranda kontrolę lošdamas, nepaisydamas neigiamų pasekmių. Tai gali sukelti rimtų finansinių, socialinių ir emocinių sunkumų, tačiau tinkamai gydant šią būklę galima sėkmingai valdyti.
Azartinių lošimų sutrikimas (anksčiau vadintas patologiniu lošimu) yra pripažinta psichikos liga, kuriai būdingas nuolatinis ir pasikartojantis probleminis lošimas. Sutrikimas veikia smegenų atlygio sistemą - lošimas sukelia priklausomybę panašiai kaip tam tikros medžiagos. Dėl to žmogus nuolat ieško lošimo galimybių, didina statymus ir jaučia nerimą, kai negali lošti. Ši būklė dažnai pažeidžia asmens finansus, darbinius santykius ir šeimos ryšius.
- Nuolatinis užsiėmimas lošimu (mintys apie lošimą, planavimas, kaip gauti pinigų).
- Poreikis lošti vis didesnėmis sumomis, kad būtų pasiektas norimas jaudulys.
- Nesėkmingi bandymai sumažinti ar sustabdyti lošimą.
- Nerimas ar irzlumas bandant lošti rečiau.
- Lošimas kaip būdas pabėgti nuo problemų ar nuotaikos svyravimų.
- Melavimas artimiesiems, siekiant nuslėpti lošimo mastą.
- Pinigų skolinimasis ar net neteisėti veiksmai lošimui finansuoti.
- Santykių, darbo ar studijų aukojimas dėl lošimo.
Tikslios priežastys nėra visiškai aiškios, tačiau manoma, kad sutrikimą lemia kelių veiksnių derinys. Genetinis polinkis gali didinti priklausomybės riziką - jei šeimoje yra buvę priklausomybių, tikimybė susirgti yra didesnė. Biologiniai veiksniai, tokie kaip smegenų cheminės medžiagos (dopamino) disbalansas, taip pat vaidina svarbų vaidmenį. Psichologiniai rizikos veiksniai apima impulsyvumą, nerimo ar depresijos simptomus. Socialiniai veiksniai - ankstyva prieiga prie lošimų, lošimo normalizavimas aplinkoje, finansiniai sunkumai.
Diagnozę nustato psichikos sveikatos specialistas (psichiatras ar psichologas), remdamasis išsamiu pokalbiu ir specialiais klausimynais. Dažnai naudojamas South Oaks lošimų testas (SOGS) arba TLK-11 kriterijai. Norint nustatyti sutrikimą, turi būti stebimi bent keli simptomai per pastaruosius metus, pavyzdžiui, susitelkimas į lošimą, tolerancijos didėjimas, abstinencijos simptomai, kontrolės praradimas ir neigiamos pasekmės. Taip pat svarbu atmesti kitas psichikos ligas, kurios gali lemti panašų elgesį.
Gydymas dažniausiai apima psichoterapiją, vaistus ir savipagalbos grupes. Kognityvinė-elgesio terapija (KET) yra veiksmingiausias metodas - ji padeda keisti lošimo įpročius ir klaidingus įsitikinimus. Vaistai, tokie kaip serotonino reabsorbcijos inhibitoriai (SSRI) ar nuotaikos stabilizatoriai, gali padėti sumažinti potraukį lošti, ypač jei kartu yra depresija ar nerimas. Savipagalbos grupės (pvz., „Lošėjų anonimai“) suteikia bendruomenės palaikymą ir galimybę dalintis patirtimi. Gydymo metu svarbu spręsti ir finansines bei teisines problemas.
Kreiptis pagalbos verta kuo anksčiau, ypač jei lošimas pradeda trikdyti kasdienį gyvenimą. „Raudonos vėliavos“ apima: skolų kaupimąsi dėl lošimo, melavimą šeimai, bandymus nustoti lošti, bet nesėkmingus, lošimą siekiant atgauti prarastus pinigus („vejimasis“), mintis apie savižudybę ar rimtus finansinius nuostolius. Jei artimieji pastebi tokius pokyčius, svarbu švelniai, bet ryžtingai paskatinti asmenį kreiptis į psichikos sveikatos specialistą. Skubios pagalbos reikia, jei kyla mintys pakenkti sau ar kitiems.
