Akustinė neuroma
Akustinė neuroma - tai gerybinis navikas, kuris lėtai auga ant klausos ir pusiausvyros nervo. Nors pats navikas nėra vėžinis, jo spaudimas gali sukelti klausos praradimą, spengimą ausyse ir pusiausvyros sutrikimus. Laiku diagnozavus, galima veiksmingai sustabdyti progresavimą ir išsaugoti gyvenimo kokybę.
Akustinė neuroma (dar vadinama vestibuliniu švanomu) yra lėtai augantis gerybinis navikas, atsirandantis iš Švano ląstelių, kurios sudaro aštuntojo galvinio nervo (klausos ir pusiausvyros nervo) apsauginį apvalkalą. Šis navikas dažniausiai būna vienpusis ir auga vidinėje klausos landoje arba galvos smegenų kamiene. Nors jis neplinta į kitas kūno dalis, augdamas gali spausti gretimus nervus ir kraujagysles, sukeldamas klausos, pusiausvyros ir net veido raumenų funkcijos sutrikimus.
- Vienpusis, laipsniškai progresuojantis klausos praradimas (ypač aukštų dažnių)
- Nuolatinis ar protarpinis spengimas vienoje ausyje
- Galvos svaigimas, nesunkus pusiausvyros sutrikimas
- Veido tirpimas, dilgčiojimas ar silpnumas (spaudžiamas trišakis nervas)
- Koordinacijos ir eisenos sutrikimai
- Galvos skausmas, pykinimas, vėmimas (esant hidrocefalijai)
Daugeliu atvejų tiksli akustinės neuromos atsiradimo priežastis nėra žinoma. Tačiau maždaug 5-10 % atvejų ji susijusi su paveldėta genetine liga - 2 tipo neurofibromatoze (NF2). Riziką didinti gali ilgalaikis garsaus triukšmo poveikis, nors šis ryšys dar nėra galutinai įrodytas. Dažniausiai šis navikas diagnozuojamas 30-60 metų amžiaus žmonėms, moterims ir vyrams vienodai dažnai. Aplinkos veiksniai, tokie kaip mobilusis ryšys ar kiti spinduliai, nebuvo patikimai susieti su šio naviko atsiradimu.
Įtariant akustinę neuromą, pirmiausia atliekamas audiometrinis tyrimas (klausos patikra). Auksinis diagnostikos standartas yra galvos smegenų magnetinio rezonanso tomografija (MRT) su kontrastine medžiaga, kuri leidžia pamatyti net mažus navikus. Kartais gali būti skiriamas elektroneurografijos tyrimas (kai tikrinamas veido nervo laidumas). Ankstyva diagnostika itin svarbi - kuo mažesnis navikas, tuo daugiau galimybių išsaugoti klausą ir nervų funkciją.
Gydymo taktika priklauso nuo naviko dydžio, augimo greičio, simptomų ir paciento amžiaus. Galimos trys pagrindinės kryptys: 1) Aktyvus stebėjimas su periodiškais MRT - tinka mažiems, lėtai augantiems navikams. 2) Radiochirurgija (stereotaktinė radioterapija) - tiksliai nukreipiami didelės dozės spinduliai, stabdantys naviko augimą. 3) Chirurginis pašalinimas - taikomas dideliems navikams arba kai stiprėja neurologiniai simptomai. Kiekvienas atvejis vertinamas individualiai, o gydytojai stengiasi išsaugoti klausą ir veido nervo funkciją.
Nedelsdami kreipkitės į šeimos gydytoją arba ausų, nosies ir gerklės ligų (LOR) gydytoją, jeigu pastebėjote: vienpusį klausos pablogėjimą (ypač jei jis progresuoja), nuolatinį spengimą vienoje ausyje, besikartojančius galvos svaigimus ar pusiausvyros sutrikimus. Taip pat būtina skubi konsultacija, jei atsiranda veido tirpimas, staigus klausos netekimas ar stiprus galvos skausmas. Kuo anksčiau pradedamas tyrimas, tuo didesnė tikimybė, kad gydymas bus švelnesnis ir išsaugos nervų funkcijas.
