Adisono liga
Adisono liga yra reta, bet svarbi lėtinė būklė, kai antinksčiai pagamina per mažai gyvybiškai reikalingų hormonų - pirmiausia kortizolio, o dažnai ir aldosterono. Šie hormonai padeda palaikyti kraujospūdį, skysčių ir druskų pusiausvyrą, gliukozės kiekį kraujyje bei organizmo atsaką į stresą. Laiku atpažinta ir tinkamai gydoma Adisono liga dažniausiai leidžia gyventi visavertį gyvenimą, tačiau negydoma gali sukelti pavojingą antinksčių krizę.
Adisono liga - tai pirminis antinksčių nepakankamumas. Antinksčiai yra dvi mažos liaukos, esančios virš inkstų. Nors jos nedidelės, jų gaminami hormonai būtini kasdieniam organizmo darbui. Svarbiausi hormonai, kurių ima trūkti sergant Adisono liga, yra kortizolis ir aldosteronas. Kortizolis padeda organizmui reaguoti į fizinį ir emocinį stresą, palaiko kraujospūdį, dalyvauja gliukozės apykaitoje, veikia imuninę sistemą ir uždegimo reakcijas. Aldosteronas reguliuoja natrio ir kalio kiekį kraujyje, padeda išlaikyti pakankamą skysčių kiekį kraujagyslėse ir stabilų kraujospūdį. Sergant Adisono liga pažeidžiama pati antinksčių žievė - išorinis antinksčių sluoksnis, kuriame šie hormonai gaminami. Dažniausiai pažeidimas vystosi lėtai, todėl simptomai ilgą laiką gali būti neryškūs: žmogus jaučia nuovargį, silpnumą, mažėja apetitas, krenta svoris, gali svaigti galva atsistojus. Kadangi organizmas mėgina kompensuoti kortizolio trūkumą, hipofizė smegenyse išskiria daugiau adrenokortikotropinio hormono, vadinamo AKTH. Dėl padidėjusio AKTH kiekio dažnai patamsėja oda ir gleivinės - tai vienas būdingesnių pirminio antinksčių nepakankamumo požymių. Adisono liga skiriasi nuo antrinio antinksčių nepakankamumo, kai problema kyla ne antinksčiuose, o hipofizėje ar pagumburyje. Pirminės formos atveju dažniau trūksta ir aldosterono, todėl labiau tikėtini elektrolitų pokyčiai - mažas natrio, padidėjęs kalio kiekis, žemas kraujospūdis, dehidratacija. Būklė yra lėtinė, tačiau gydymas hormonų pakaitalais veiksmingas: jis nepanaikina priežasties, bet pakeičia tai, ko organizmas nebegali pasigaminti.
- Nuolatinis nuovargis, jėgų stoka, silpnumas, kuris nepraeina pailsėjus.
- Sumažėjęs apetitas, neplanuotas svorio kritimas.
- Galvos svaigimas, ypač atsistojus, alpimo jausmas dėl žemo kraujospūdžio.
- Pykinimas, maudimas pilve, kartais viduriavimas ar vidurių užkietėjimas.
- Padidėjęs noras valgyti sūrų maistą, druskos poreikis.
- Raumenų ar sąnarių skausmai, bendras kūno sunkumo pojūtis.
- Prastesnė ištvermė, sunkiau pakeliamas fizinis krūvis, karštis ar infekcijos.
- Odos patamsėjimas, ypač saulės veikiamose vietose, alkūnėse, keliuose, delnų raukšlėse, randuose.
- Tamsesnės dėmės burnos gleivinėje, dantenose ar lūpų vidinėje pusėje.
- Mažas gliukozės kiekis kraujyje, galintis sukelti prakaitavimą, drebulį, alkį, nerimą ar silpnumą.
- Šalčio netoleravimas, bendras sulėtėjimo jausmas.
- Moterims gali sumažėti pažastų ir gaktos plaukuotumas, susilpnėti lytinis potraukis, ypač jei trūksta antinksčių androgenų.
- Dirglumas, prislėgta nuotaika, nerimas ar apatija.
- Sunkiau susikaupti, jaučiamas protinis nuovargis.
- Miego sutrikimai arba jausmas, kad miegas neatgaivina.
- Sumažėjęs atsparumas stresui - net įprastos situacijos gali atrodyti neįprastai varginančios.
- Staigus, stiprus silpnumas, sumišimas, mieguistumas ar sąmonės sutrikimas.
- Stiprus pilvo, juosmens ar kojų skausmas.
- Nesiliaujantis vėmimas ar viduriavimas, dėl kurio neįmanoma išgerti vaistų ir skysčių.
- Labai žemas kraujospūdis, šaltas prakaitas, alpimas, šoko požymiai.
- Karščiavimas, sunki infekcija ar būklės blogėjimas po traumos, operacijos, gimdymo.
- Tai skubi, gyvybei pavojinga situacija, kuriai reikia neatidėliotinos medicinos pagalbos.
Dažniausia Adisono ligos priežastis išsivysčiusiose šalyse yra autoimuninis antinksčių žievės pažeidimas. Tai reiškia, kad imuninė sistema klaidingai atakuoja savo antinksčių audinį. Antinksčiai turi būti pažeisti gana stipriai - dažnai daugiau kaip 80-90 procentų žievės funkcijos - kol atsiranda aiškūs hormonų trūkumo požymiai. Autoimuninė Adisono liga gali pasireikšti viena, tačiau neretai ji būna susijusi su kitomis autoimuninėmis ligomis: autoimuniniu tiroiditu, 1 tipo cukriniu diabetu, celiakija, vitiligu, piktybine mažakraujyste, autoimuniniu kiaušidžių nepakankamumu. Kai keli endokrininiai organai pažeidžiami kartu, kalbama apie autoimuninį poliglandulinį sindromą. Kitos priežastys retesnės, bet kliniškai svarbios. Antinksčius gali pažeisti tuberkuliozė, ŽIV susijusios infekcijos, grybelinės infekcijos, antinksčių kraujavimas, ypač sergant sepsiu ar vartojant kraują skystinančius vaistus. Antinksčių funkciją gali sutrikdyti metastazės, kai į antinksčius išplinta kiti piktybiniai navikai, taip pat kai kurie genetiniai sutrikimai, pavyzdžiui, adrenoleukodistrofija. Adisono liga gali išsivystyti po abiejų antinksčių pašalinimo operacijos. Riziką didina asmeninė ar šeiminė autoimuninių ligų anamnezė, ankstesnė tuberkuliozė ar kitos lėtinės infekcijos, tam tikri vaistai, galintys slopinti steroidinių hormonų gamybą, sunkios sisteminės ligos. Svarbu suprasti, kad Adisono liga dažniausiai nėra nulemta gyvensenos klaidų. Žmogus nesuserga dėl to, kad per mažai ilsėjosi ar netinkamai maitinosi, nors stresas, infekcija ar trauma gali atskleisti jau esantį, bet iki tol nepastebėtą antinksčių nepakankamumą.
Adisono ligos diagnostika prasideda nuo pokalbio ir apžiūros. Gydytojas klausia apie nuovargį, svorio kritimą, kraujospūdžio kritimą, virškinimo sutrikimus, druskos poreikį, odos patamsėjimą, kitų autoimuninių ligų buvimą, vartojamus vaistus. Apžiūros metu vertinamas kraujospūdis gulint ir atsistojus, odos bei gleivinių pigmentacija, dehidratacijos požymiai. Pagrindiniai tyrimai yra kraujo tyrimai. Dažnai randamas mažas natrio kiekis, padidėjęs kalio kiekis, kartais sumažėjusi gliukozė, gali būti padidėjęs šlapalo ar kreatinino kiekis dėl skysčių trūkumo. Labai svarbus rytinis kortizolio tyrimas, nes kortizolio koncentracija paprastai didžiausia anksti ryte. Jei rytinis kortizolis mažas, kartu tiriamas AKTH. Pirminiam antinksčių nepakankamumui būdingas mažas kortizolis ir padidėjęs AKTH. Patvirtinimui dažnai atliekamas AKTH stimuliacijos mėginys, dar vadinamas sinakteno mėginiu: suleidžiama sintetinio AKTH ir matuojama, ar antinksčiai geba padidinti kortizolio gamybą. Sergant Adisono liga atsakas būna nepakankamas. Papildomai gali būti tiriamas renino aktyvumas ir aldosteronas - tai padeda įvertinti mineralokortikoidų trūkumą ir parinkti fludrokortizono dozę. Įtariant autoimuninę kilmę tiriami 21-hidroksilazės antikūnai. Taip pat gali būti atliekami skydliaukės, gliukozės, vitamino B12, celiakijos ar kitų autoimuninių ligų tyrimai, nes jos gali pasireikšti kartu. Jei priežastis neaiški, gydytojas gali skirti antinksčių kompiuterinę tomografiją ar magnetinio rezonanso tomografiją, ypač ieškant infekcijos, kraujavimo, navikų ar antinksčių padidėjimo. Jeigu svarstomas antrinis antinksčių nepakankamumas, gali prireikti hipofizės hormonų tyrimų ir galvos magnetinio rezonanso tomografijos. Antinksčių krizės atveju gydymas pradedamas nedelsiant, nelaukiant visų atsakymų, nes delsimas gali būti pavojingas.
Adisono ligos gydymo esmė - pakeisti hormonus, kurių antinksčiai nebegamina pakankamai. Dažniausiai skiriamas gliukokortikoidas, pavyzdžiui, hidrokortizonas, rečiau prednizolonas ar kitas panašus vaistas. Hidrokortizonas paprastai vartojamas kelis kartus per dieną, stengiantis atkartoti natūralų kortizolio ritmą: didesnė dozė ryte, mažesnė vėliau. Dozė parenkama individualiai - per maža dozė palieka nuovargį ir krizės riziką, per didelė ilgainiui gali skatinti svorio didėjimą, aukštesnį kraujospūdį, kaulų retėjimą, odos plonėjimą ar gliukozės apykaitos sutrikimus. Jei trūksta aldosterono, skiriamas fludrokortizonas. Jis padeda palaikyti kraujospūdį, natrio ir kalio pusiausvyrą. Kai kuriems žmonėms, ypač karštu oru, gausiai prakaituojant ar intensyviai sportuojant, gali prireikti daugiau druskos ir skysčių, tačiau tai reikėtų aptarti su gydytoju. Labai svarbi gydymo dalis - vadinamosios streso dozės. Karščiuojant, sergant infekcija, po traumos, prieš operaciją ar kitą didesnį medicininį įvykį kortizolio poreikis padidėja. Sveiki antinksčiai tokioje situacijoje kortizolio pagamina daugiau, o sergant Adisono liga dozę reikia padidinti pagal gydytojo pateiktą planą. Jei žmogus vemia, viduriuoja ar negali nuryti vaistų, gali prireikti hidrokortizono injekcijos ir skubios medicinos pagalbos. Pacientui ir artimiesiems rekomenduojama mokėti naudoti skubios hidrokortizono injekcijos rinkinį. Taip pat pravartu nešioti medicininę apyrankę, kortelę ar įrašą telefone, nurodantį, kad žmogus serga Adisono liga ir jam reikia steroidų. Reguliarūs vizitai pas endokrinologą padeda įvertinti savijautą, kraujospūdį, svorį, elektrolitus, renino rodiklius, vaistų toleravimą. Gyvensena taip pat svarbi: pakankamas miegas, subalansuota mityba, skysčių vartojimas, apgalvotas fizinis aktyvumas, infekcijų prevencija ir aiškus veiksmų planas susirgus. Kai kurioms moterims, esant ryškiam antinksčių androgenų trūkumui ir išliekant nuovargiui ar sumažėjusiam lytiniam potraukiui, gali būti svarstomas dehidroepiandrosterono gydymas, tačiau jis tinka ne visiems ir turi būti aptartas individualiai.
Į gydytoją verta kreiptis, jei ilgiau nei kelias savaites jaučiate nepaaiškinamą nuovargį, silpnumą, krenta svoris, sumažėjo apetitas, dažnai svaigsta galva atsistojus, vargina pykinimas, pilvo maudimas ar neįprastas potraukis sūriam maistui. Ypač svarbu pasitikrinti, jei kartu pastebite odos ar burnos gleivinės patamsėjimą, turite kitą autoimuninę ligą arba šeimoje yra autoimuninių endokrininių ligų. Skubios pagalbos reikia nedelsiant, jei atsiranda antinksčių krizės požymių: stiprus silpnumas, alpimas, sumišimas, labai žemas kraujospūdis, stiprus pilvo ar nugaros skausmas, nesiliaujantis vėmimas ar viduriavimas, karščiavimas su greitu būklės blogėjimu. Jei jau diagnozuota Adisono liga ir negalite išgerti įprastų vaistų dėl vėmimo, viduriavimo ar sąmonės sutrikimo, reikia naudoti skubios hidrokortizono injekciją, jei ji paskirta, ir kviesti greitąją medicinos pagalbą. Taip pat su gydytoju reikėtų susisiekti prieš planines operacijas, dantų chirurgines procedūras, nėštumo metu, prieš ilgą kelionę ar pradėjus naujus vaistus. Geriausia turėti rašytinį ligos valdymo planą: kokias dozes vartoti įprastai, ką daryti karščiuojant, kada leistis injekciją ir kada vykti į ligoninę.
