2 tipo cukrinis diabetas
2 tipo cukrinis diabetas yra lėtinė medžiagų apykaitos liga, kai kraujyje ilgą laiką būna per daug gliukozės. Dažniausiai ji vystosi pamažu, todėl žmogus kurį laiką gali jaustis beveik sveikas, nors organizme jau vyksta kraujagysles, nervus, inkstus, akis ir širdį pažeidžiantys pokyčiai. Laiku atpažintas ir tinkamai gydomas 2 tipo cukrinis diabetas gali būti sėkmingai kontroliuojamas, o komplikacijų rizika gerokai sumažinama.
2 tipo cukrinis diabetas yra būklė, kai organizmas nebegali tinkamai panaudoti insulino arba kasa jo pagamina nepakankamai. Insulinas yra hormonas, padedantis gliukozei iš kraujo patekti į ląsteles, kur ji naudojama energijai. Kai ląstelės tampa mažiau jautrios insulinui, atsiranda atsparumas insulinui. Tuomet kasa kurį laiką stengiasi gaminti daugiau insulino, tačiau ilgainiui jos galimybės išsenka, o gliukozės kiekis kraujyje pradeda kilti.
Svarbu suprasti, kad 2 tipo cukrinis diabetas nėra vien tik padidėjęs cukraus kiekis kraujyje. Tai viso organizmo liga, susijusi su kraujagyslių, nervų, medžiagų apykaitos ir hormonų pusiausvyros pokyčiais. Ilgalaikė hiperglikemija, tai yra per didelis gliukozės kiekis kraujyje, gali pažeisti smulkiąsias kraujagysles akyse, inkstuose ir nervuose, taip pat stambiąsias kraujagysles, maitinančias širdį, smegenis ir kojas.
Dažniausiai 2 tipo cukrinis diabetas nustatomas suaugusiesiems, ypač vyresniems nei 40 metų žmonėms, tačiau pastaraisiais dešimtmečiais jis vis dažniau diagnozuojamas ir jaunesniems asmenims. Tam įtakos turi mažesnis fizinis aktyvumas, didesnis kūno svoris, kaloringa mityba, miego stoka ir genetinis polinkis.
Liga gali ilgai progresuoti nepastebimai. Dalis žmonių apie ją sužino tik atlikus profilaktinius kraujo tyrimus arba jau atsiradus komplikacijoms, pavyzdžiui, regėjimo pablogėjimui, kojų tirpimui ar širdies ir kraujagyslių ligai. Dėl to reguliari patikra ypač svarbi žmonėms, turintiems rizikos veiksnių.
- Padidėjęs troškulys, kai norisi gerti daugiau nei įprastai.
- Dažnas šlapinimasis, ypač naktį.
- Nuovargis, mieguistumas, sumažėjusi energija net ir pakankamai pailsėjus.
- Padidėjęs alkis arba noras dažniau užkandžiauti.
- Neryškus matymas, regėjimo svyravimai dienos metu.
- Burnos džiūvimas.
- Lėčiau gyjančios žaizdos, įbrėžimai ar odos pažeidimai.
- Dažnesnės odos, šlapimo takų ar lytinių organų grybelinės infekcijos.
- Kojų ar pėdų tirpimas, dilgčiojimas, deginimas, skausmas.
- Sumažėjęs pėdų jautrumas karščiui, šalčiui ar prisilietimui.
- Pėdų žaizdos, nuospaudos ar opos, kurios ilgai negyja.
- Regėjimo pablogėjimas, dėmės akyse, staigūs regėjimo pokyčiai.
- Dažnas kraujospūdžio padidėjimas.
- Krūtinės skausmas, dusulys fizinio krūvio metu, greitas nuovargis einant.
- Patinimai kojose, putotas šlapimas arba sumažėjęs šlapimo kiekis, galintys rodyti inkstų pažeidimą.
- 2 tipo cukrinis diabetas gali būti nustatomas visiškai atsitiktinai, atliekant gliukozės ar glikuoto hemoglobino tyrimą.
- Kai kuriems žmonėms pirmasis požymis būna ne troškulys ar dažnas šlapinimasis, o padidėjęs kraujospūdis, cholesterolio pokyčiai, suriebėjusių kepenų požymiai ar širdies ir kraujagyslių liga.
- Simptomų nebuvimas nereiškia, kad liga nepavojinga, nes kraujagyslių pažeidimas gali vykti tyliai.
2 tipo cukrinis diabetas atsiranda dėl kelių veiksnių derinio. Pagrindinis mechanizmas yra atsparumas insulinui. Tai reiškia, kad raumenų, kepenų ir riebalinio audinio ląstelės prasčiau reaguoja į insuliną, todėl gliukozė sunkiau patenka į ląsteles ir lieka kraujyje. Kasa iš pradžių gamina daugiau insulino, bet laikui bėgant beta ląstelės pavargsta ir insulino ima trūkti.
Svarbiausi rizikos veiksniai:
- Antsvoris ir nutukimas. Ypač reikšmingas pilvinis nutukimas, kai riebalai kaupiasi aplink juosmenį. Riebalinis audinys nėra tik energijos atsarga - jis išskiria uždegimines medžiagas ir hormonus, kurie didina atsparumą insulinui.
- Mažas fizinis aktyvumas. Judėjimas padeda raumenims naudoti gliukozę net ir tada, kai insulino veikimas susilpnėjęs. Sėdimas gyvenimo būdas didina ligos riziką.
- Paveldimumas. Jei 2 tipo cukrinis diabetas nustatytas tėvams, broliams ar seserims, rizika susirgti yra didesnė. Genetika svarbi, tačiau ji nėra nuosprendis - gyvensenos pokyčiai gali reikšmingai sumažinti riziką.
- Amžius. Rizika didėja vyresniame amžiuje, tačiau liga vis dažniau nustatoma ir jaunesniems žmonėms.
- Prediabetas. Tai būklė, kai gliukozės kiekis jau didesnis nei normalus, bet dar neatitinka diabeto kriterijų. Prediabetas yra aiškus signalas imtis veiksmų.
- Gestacinis diabetas. Moterims, kurioms nėštumo metu buvo nustatytas gestacinis diabetas, vėliau didėja 2 tipo cukrinio diabeto rizika.
- Policistinių kiaušidžių sindromas. Ši būklė dažnai susijusi su atsparumu insulinui.
- Padidėjęs kraujospūdis, padidėję trigliceridai, sumažėjęs gerojo cholesterolio kiekis. Šie pokyčiai dažnai sudaro metabolinį sindromą.
- Miego trūkumas ir miego apnėja. Nekokybiškas miegas veikia hormonus, apetitą, kūno svorį ir gliukozės apykaitą.
- Kai kurie vaistai. Pavyzdžiui, ilgalaikis gliukokortikoidų vartojimas gali didinti gliukozės kiekį kraujyje.
Mityba taip pat turi didelę reikšmę. Riziką didina dažnas saldžių gėrimų, perdirbtų produktų, didelio kiekio rafinuotų angliavandenių ir perteklinių kalorijų vartojimas. Vis dėlto 2 tipo cukrinis diabetas nėra vien tik saldumynų pasekmė. Tai sudėtinga liga, kuriai įtakos turi genai, aplinka, stresas, miegas, kūno svoris ir kasdieniai įpročiai.
2 tipo cukrinis diabetas diagnozuojamas remiantis kraujo tyrimais ir bendru sveikatos įvertinimu. Gydytojas įvertina simptomus, kūno svorį, liemens apimtį, kraujospūdį, šeimos ligų istoriją, vartojamus vaistus ir rizikos veiksnius.
Dažniausiai atliekami tyrimai:
- Gliukozė nevalgius. Kraujas imamas ryte, nevalgius bent 8 valandas. Pakartotinai padidėjęs gliukozės kiekis gali patvirtinti diabetą.
- Glikuotas hemoglobinas, arba HbA1c. Šis tyrimas parodo vidutinį gliukozės kiekį kraujyje per pastaruosius maždaug 2-3 mėnesius. Jis labai naudingas tiek diagnozei, tiek gydymo kontrolei.
- Geriamasis gliukozės tolerancijos mėginys. Išgeriama standartinė gliukozės dozė, o po 2 valandų matuojamas gliukozės kiekis kraujyje. Šis tyrimas padeda nustatyti sutrikusią gliukozės toleranciją ar diabetą.
- Atsitiktinė gliukozė kraujyje. Jei žmogus turi aiškių simptomų, labai padidėjusi atsitiktinė gliukozė gali būti svarbus diagnostinis požymis.
Nustačius 2 tipo cukrinį diabetą, svarbu įvertinti ne tik gliukozę, bet ir galimas komplikacijas bei kitas rizikas. Gydytojas gali skirti lipidų tyrimą, kreatinino ir apskaičiuoto glomerulų filtracijos greičio tyrimą inkstų funkcijai įvertinti, šlapimo albumino ir kreatinino santykį ankstyvam inkstų pažeidimui nustatyti, kepenų fermentų tyrimus, kraujospūdžio matavimą.
Taip pat rekomenduojama akių gydytojo apžiūra dėl diabetinės retinopatijos, pėdų apžiūra ir jautrumo vertinimas dėl neuropatijos, o prireikus - elektrokardiograma ar kiti širdies ir kraujagyslių tyrimai. Kai diagnozė neaiški, pavyzdžiui, liga prasideda jauname amžiuje, žmogus yra liesas arba gliukozė kyla labai greitai, gydytojas gali svarstyti kitus diabeto tipus ir skirti papildomus tyrimus, tokius kaip C peptidas ar autoantikūnai.
2 tipo cukrinio diabeto gydymas visada turi būti individualus. Tikslas yra ne vien sumažinti gliukozės kiekį kraujyje, bet ir apsaugoti širdį, kraujagysles, inkstus, akis, nervus bei padėti žmogui gyventi visavertį gyvenimą. Gydymo planas priklauso nuo amžiaus, diabeto trukmės, HbA1c rodiklio, gretutinių ligų, svorio, inkstų funkcijos, širdies ir kraujagyslių rizikos bei paciento galimybių.
Gyvensenos pokyčiai yra gydymo pagrindas. Jie nėra bausmė ar trumpalaikė dieta - tai ilgalaikė strategija, padedanti organizmui geriau reaguoti į insuliną.
Svarbiausios kryptys:
- Mityba. Rekomenduojama rinktis daržoves, ankštinius, pilno grūdo produktus, liesus baltymų šaltinius, žuvį, riešutus, alyvuogių aliejų. Svarbu riboti saldžius gėrimus, saldumynus, baltų miltų gaminius, dideles bulvių, ryžių ar makaronų porcijas, stipriai perdirbtą maistą. Kai kuriems žmonėms padeda angliavandenių kiekio stebėjimas.
- Kūno svorio mažinimas. Net 5-10 procentų kūno svorio sumažėjimas gali pagerinti gliukozės kontrolę, kraujospūdį ir lipidus.
- Fizinis aktyvumas. Dažniausiai rekomenduojama bent 150 minučių vidutinio intensyvumo aerobinio fizinio aktyvumo per savaitę, pavyzdžiui, greito ėjimo, ir 2-3 kartus per savaitę jėgos pratimai. Svarbu mažinti ilgą sėdėjimą.
- Miegas ir streso valdymas. Prastas miegas ir lėtinis stresas gali didinti gliukozę. Jei įtariama miego apnėja, verta kreiptis į gydytoją.
- Rūkymo nutraukimas. Rūkymas stipriai didina širdies ir kraujagyslių komplikacijų riziką.
Vaistai parenkami pagal situaciją. Dažnai pirmasis vaistas yra metforminas, nes jis mažina gliukozės gamybą kepenyse ir gerina jautrumą insulinui. Jei vien jo nepakanka arba yra specifinių rizikų, gali būti skiriami kiti vaistai.
SGLT2 inhibitoriai padeda pašalinti dalį gliukozės su šlapimu ir kai kuriems pacientams mažina širdies nepakankamumo bei inkstų ligos progresavimo riziką. GLP-1 receptorių agonistai gerina insulino išsiskyrimą, mažina apetitą, padeda mažinti svorį ir kai kuriems žmonėms mažina širdies ir kraujagyslių įvykių riziką. DPP-4 inhibitoriai, sulfonilkarbamido preparatai, tiazolidindionai ar kiti vaistai gali būti taikomi pagal individualias indikacijas. Kai kasa nebegamina pakankamai insulino arba gliukozė labai padidėjusi, gali prireikti insulino terapijos.
Gydymo metu svarbu reguliariai stebėti HbA1c, kraujospūdį, lipidus, inkstų funkciją, pėdų būklę ir akis. Kai kuriems pacientams rekomenduojama savikontrolė gliukomačiu arba nuolatinio gliukozės stebėjimo sistema, ypač jei vartojamas insulinas ar yra hipoglikemijos rizika.
Esant dideliam nutukimui ir nepakankamai diabeto kontrolei, kai kuriems žmonėms gali būti svarstomas metabolinis arba bariatrinis chirurginis gydymas. Jis gali reikšmingai pagerinti gliukozės kontrolę, tačiau sprendimas priimamas tik įvertinus naudą, riziką ir ilgalaikės priežiūros galimybes.
Į gydytoją verta kreiptis, jei pastebite nuolatinį troškulį, dažną šlapinimąsi, nepaaiškinamą nuovargį, neryškų matymą, lėtai gyjančias žaizdas ar dažnas infekcijas. Taip pat patikra rekomenduojama, jei turite antsvorio, padidėjusį kraujospūdį, padidėjusį cholesterolį, artimų giminaičių, sergančių 2 tipo cukriniu diabetu, arba jei nėštumo metu buvo nustatytas gestacinis diabetas.
Skubiai kreipkitės medicinos pagalbos, jei atsiranda:
- labai stiprus troškulys, dažnas šlapinimasis, silpnumas, mieguistumas ar sumišimas;
- pykinimas, vėmimas, pilvo skausmas, gilus ar padažnėjęs kvėpavimas;
- labai didelė gliukozė, ypač jei kartu jaučiatės blogai;
- krūtinės skausmas, dusulys, šaltas prakaitas, staigus silpnumas;
- staigus vienos kūno pusės nusilpimas, kalbos sutrikimas, veido perkreipimas, staigus regėjimo sutrikimas;
- pėdos žaizda, paraudimas, patinimas, pūliavimas, karščiavimas ar juoduojanti oda;
- pasikartojančios hipoglikemijos, kai gliukozė per daug sumažėja ir atsiranda drebulys, prakaitavimas, alkis, širdies plakimas, sumišimas ar sąmonės sutrikimas.
Jei 2 tipo cukrinis diabetas jau diagnozuotas, reguliarios konsultacijos yra labai svarbios net tada, kai jaučiatės gerai. Gydymo planą reikia peržiūrėti, jei keičiasi svoris, mityba, fizinis aktyvumas, vartojami vaistai, atsiranda naujų ligų arba gliukozės rodikliai tampa nestabilūs.
