Aktininė keratozė
Aktininė keratozė yra odos pažeidimas, atsirandantis dėl ilgalaikio ultravioletinių spindulių poveikio. Ji dažniausiai atrodo kaip šiurkšti, pleiskanojanti dėmelė saulės veikiamose vietose ir laikoma ikivėžine būkle, nes dalis pažeidimų ilgainiui gali virsti plokščialąsteline odos karcinoma. Laiku pastebėta ir gydoma aktininė keratozė dažniausiai kontroliuojama sėkmingai.
Aktininė keratozė - tai lėtinis viršutinio odos sluoksnio, vadinamo epidermiu, pažeidimas. Jis išsivysto tada, kai odos ląstelės, ypač keratinocitai, per daugelį metų sukaupia ultravioletinių A ir B spindulių sukeltų DNR pakitimų. Dėl šių pokyčių ląstelės pradeda bręsti netaisyklingai, oda sustorėja, tampa šiurkšti, pleiskanojanti, kartais parausta ar jautriai reaguoja į prisilietimą.
Dažniausiai aktininė keratozė atsiranda tose kūno vietose, kurios daugiausia gauna saulės: ant veido, nosies, kaktos, ausų, lūpų, galvos odos plikimo srityse, kaklo, plaštakų nugarinių paviršių, dilbių ir blauzdų. Pažeidimų gali būti vienas arba daug; kai jų gausu, gydytojai kartais kalba apie „lauko kancerizaciją“ - tai reiškia, kad aplinkinė oda taip pat yra pažeista saulės, net jei akimi matomi tik keli židiniai.
Svarbu suprasti, kad aktininė keratozė nėra tiesiog kosmetinė problema. Dauguma pažeidimų išlieka stabilūs arba gali net laikinai sumažėti, tačiau dalis jų gali progresuoti į odos vėžį. Todėl gydytojo dermatologo įvertinimas padeda atskirti nekenksmingesnius pakitimus nuo tų, kuriuos reikia gydyti aktyviau.
- Šiurkšti, tarsi švitriniu popieriumi jaučiama odos dėmelė, kuri kartais geriau apčiuopiama nei matoma.
- Sausa, pleiskanojanti, rausva, rusva, gelsva arba odos spalvos plokštelė.
- Nedidelis odos sustorėjimas, kuris kartojasi toje pačioje vietoje net po drėkinimo ar švelnaus šveitimo.
- Jautrumas, perštėjimas, deginimas arba niežėjimas pažeistoje vietoje.
- Pažeidimai saulės veikiamose vietose - veide, ausyse, plikstančioje galvos odoje, plaštakose, dilbiuose.
- Pažeidimas greitai didėja, sustorėja ar tampa kietas.
- Atsiranda skausmas, kraujavimas, šašas ar žaizdelė, kuri negyja.
- Dėmelė tampa iškilusi, panaši į mazgelį.
- Pakinta spalva, kraštai tampa netaisyklingi arba pažeidimas pradeda šlapiuoti.
- Toje pačioje vietoje pakitimas nuolat atsinaujina po ankstesnio gydymo.
- Lūpos, ypač apatinė, tampa nuolat sausos, skilinėjančios, šiurkščios.
- Gali atsirasti balkšvų ar rausvų plotelių, kurie nepraeina naudojant lūpų balzamą.
- Lūpos kraštas gali tapti neaiškus, suplonėjęs arba jautrus saulei.
Pagrindinė priežastis yra ilgalaikis ultravioletinių spindulių poveikis. Jis kaupiasi per gyvenimą, todėl aktininė keratozė dažniau nustatoma vyresniems žmonėms. Vis dėlto ji gali atsirasti ir jaunesniame amžiuje, ypač jei oda daug metų intensyviai deginta saulėje ar soliariumuose.
Riziką didina:
- šviesi oda, šviesūs arba raudoni plaukai, mėlynos ar žalios akys;
- lengvas nudegimas saulėje ir sunkus įdegimas;
- darbas ar pomėgiai lauke, pavyzdžiui, žemės ūkis, statybos, žvejyba, buriavimas, sodininkystė;
- dažni saulės nudegimai vaikystėje ar paauglystėje;
- gyvenimas ar ilgos atostogos vietovėse, kur saulės spinduliuotė intensyvi;
- soliariumų naudojimas;
- susilpnėjusi imuninė sistema, pavyzdžiui, po organų transplantacijos, vartojant imunitetą slopinančius vaistus ar sergant kai kuriomis kraujo ligomis;
- ankstesnis odos vėžys arba gausūs saulės sukelti odos pažeidimai.
Genetinis polinkis taip pat svarbus: kai kurių žmonių oda ultravioletinių spindulių žalą atitaiso prasčiau. Tačiau net ir turint didesnę riziką, kasdienė apsauga nuo saulės gali reikšmingai sumažinti naujų pažeidimų atsiradimą.
Dažniausiai aktininė keratozė diagnozuojama apžiūros metu. Dermatologas įvertina odos spalvą, paviršių, pažeidimo storį, kraštus, vietą ir tai, ar yra požymių, keliančių įtarimą dėl odos vėžio. Labai svarbi ir paciento istorija: kiek laiko pakitimas yra, ar jis keičiasi, ar kraujuoja, ar buvo gydytas anksčiau, kiek žmogus būna saulėje.
Dažnai naudojama dermatoskopija - neinvazinis tyrimas specialiu optiniu prietaisu, leidžiančiu padidintai pamatyti odos struktūras. Dermatoskopija padeda atskirti aktininę keratozę nuo seborėjinės keratozės, egzemos, psoriazės, bazalinių ląstelių karcinomos, plokščialąstelinės karcinomos ar melanomos.
Jeigu pažeidimas storas, skausmingas, kraujuoja, greitai auga, atrodo netipiškai arba neatsako į gydymą, gali būti atliekama odos biopsija. Tai nedidelio audinio gabalėlio paėmimas vietinėje nejautroje ir ištyrimas mikroskopu. Biopsija padeda tiksliai nustatyti, ar pažeidimas išlieka ikivėžinis, ar jau yra išsivysčiusi plokščialąstelinė karcinoma.
Kraujo tyrimai, kompiuterinė tomografija ar magnetinio rezonanso tomografija įprastai nereikalingi, nebent gydytojas įtaria išplitusį piktybinį procesą ar yra kitų sveikatos priežasčių.
Gydymo pasirinkimas priklauso nuo pažeidimų skaičiaus, vietos, storio, paciento amžiaus, imuninės sistemos būklės ir kosmetinių lūkesčių. Kartais gydomas vienas konkretus židinys, o kartais - visas saulės pažeistos odos plotas.
Dažniausi gydymo būdai:
- Krioterapija skystu azotu. Tai vienas dažniausių metodų pavieniams pažeidimams. Pažeista vieta užšaldoma, vėliau gali parausti, susidaryti pūslelė ar šašas, o sugijus oda paprastai tampa lygesnė.
- Vietiniai vaistai. Gydytojas gali skirti kremų ar gelių, veikiančių pakitusias ląsteles arba imuninį atsaką. Naudojami preparatai su 5-fluorouracilu, imikvimodu, diklofenaku, tirbanibulinu ar kitomis veikliosiomis medžiagomis. Gydymo metu oda dažnai parausta, pleiskanoja, gali perštėti - tai dažnai yra tikėtina reakcija, bet ją reikia aptarti su gydytoju.
- Fotodinaminė terapija. Ant odos užtepama šviesai jautri medžiaga, vėliau plotas apšviečiamas specialia šviesa. Šis metodas tinka daugybiniams pažeidimams, ypač veido ir galvos srityje.
- Kiuretažas, elektrokoaguliacija ar chirurginis pašalinimas. Taikoma, kai pažeidimas storesnis, įtartinas arba reikia histologinio ištyrimo.
- Lazerinis gydymas ar cheminis odos šveitimas. Kai kuriais atvejais gali būti naudojami didesniems saulės pažeistos odos plotams.
Ne mažiau svarbi kasdienė profilaktika: plataus spektro SPF 30 ar didesnės apsaugos kremas, kepurė, akiniai nuo saulės, drabužiai ilgomis rankovėmis, buvimo saulėje ribojimas vidurdienį ir visiškas soliariumų vengimas. Po gydymo būtina reguliariai tikrinti odą, nes nauji pažeidimai gali atsirasti kitose vietose.
Į dermatologą verta kreiptis, jei pastebėjote šiurkščią, pleiskanojančią ar nuolat atsinaujinančią dėmelę saulės veikiamoje odoje, ypač jei ji nepraeina per kelias savaites. Taip pat pasitarkite su gydytoju, jei turite daug panašių pažeidimų, esate patyrę odos vėžį arba vartojate imunitetą slopinančius vaistus.
Skubiau kreipkitės, jei pažeidimas:
- greitai auga arba storėja;
- kraujuoja, šlapiuoja ar opėja;
- tampa skausmingas;
- nepraeina po gydymo arba greitai atsinaujina;
- atrodo kaip kietas mazgelis;
- yra ant lūpos, ausies, nosies ar kitoje didesnės rizikos vietoje.
Nereikėtų laukti, kol pakitimas „pats nukris“ ar bandyti jo šalinti namuose. Ankstyvas įvertinimas dažnai reiškia paprastesnį gydymą, geresnį kosmetinį rezultatą ir mažesnę odos vėžio riziką.
