Aldosteronoma
Aldosteronoma yra dažniausiai gerybinis antinksčio žievės navikas, gaminantis per daug hormono aldosterono. Dėl šio hormono pertekliaus organizme sulaikoma druska ir vanduo, krenta kalio kiekis, o kraujospūdis tampa sunkiai kontroliuojamas. Laiku nustačius aldosteronomą, daugeliui žmonių galima reikšmingai pagerinti savijautą ir sumažinti širdies, inkstų bei kraujagyslių komplikacijų riziką.
Aldosteronoma - tai aldosteroną gaminantis antinksčio žievės darinys, dažniausiai mažas ir gerybinis adenomos tipo navikas. Antinksčiai yra poriniai organai, esantys virš inkstų. Jų žievė gamina kelis svarbius hormonus, tarp jų aldosteroną, kuris reguliuoja natrio, kalio ir skysčių pusiausvyrą.
Kai aldosterono pagaminama per daug, inkstai pradeda sulaikyti daugiau natrio ir vandens, o kalis aktyviau pašalinamas su šlapimu. Dėl to didėja cirkuliuojančio skysčio kiekis, kyla arterinis kraujospūdis, gali atsirasti hipokalemija - sumažėjęs kalio kiekis kraujyje. Ši būklė vadinama pirminiu hiperaldosteronizmu, o kai jos priežastis yra vieno antinksčio navikas, vartojamas terminas aldosteronoma.
Svarbu suprasti, kad aldosteronoma dažnai vystosi tyliai. Žmogus gali ilgai jausti tik padidėjusį kraujospūdį, kuris blogai reaguoja į įprastus vaistus. Negydomas aldosterono perteklius didina insulto, širdies ritmo sutrikimų, širdies nepakankamumo, inkstų pažeidimo ir kraujagyslių ligų riziką labiau nei įprastinė hipertenzija.
- Nuolat padidėjęs arterinis kraujospūdis, ypač jei jis prasideda jaunesniame amžiuje arba yra sunkiai kontroliuojamas keliais vaistais.
- Galvos skausmai, spaudimo ar pulsavimo pojūtis galvoje.
- Nuovargis, sumažėjusi fizinė ištvermė, bendras silpnumas.
- Dažnesnis šlapinimasis, ypač naktį.
- Padidėjęs troškulys.
- Raumenų silpnumas, sunkumas lipti laiptais ar ilgiau eiti.
- Raumenų mėšlungis, trūkčiojimai ar dilgčiojimo pojūtis.
- Širdies permušimai, nereguliarus pulsas.
- Vidurių užkietėjimas.
- Retesniais atvejais - laikini paralyžiaus epizodai, kai kalio kiekis labai sumažėja.
- Kai kalio kiekis kraujyje išlieka normalus, nors aldosterono gamyba jau padidėjusi.
- Kai vienintelis simptomas yra kraujospūdis, priskiriamas „įprastinei“ hipertenzijai.
- Kai žmogus gerai jaučiasi, bet kraujospūdžiui kontroliuoti reikia trijų ar daugiau vaistų.
Aldosteronoma atsiranda tada, kai antinksčio žievės ląstelės pradeda savarankiškai gaminti aldosteroną, nepaklusdamos įprastai hormoninei kontrolei. Įprastai aldosterono gamybą reguliuoja renino ir angiotenzino sistema, reaguojanti į kraujospūdį, druskų kiekį ir skysčių balansą. Sergant aldosteronoma, aldosterono gamyba tampa per didelė net tada, kai organizmui jo nereikia.
Tiksli priežastis dažnai lieka neaiški. Dauguma aldosteronomų yra sporadinės, tai yra atsiranda ne dėl paveldimos ligos. Vis dėlto kai kuriais atvejais nustatomi genetiniai pakitimai naviko ląstelėse, susiję su jonų kanalų veikla ir hormonų gamyba. Retai pirminis hiperaldosteronizmas gali būti šeiminis.
Riziką įtarti aldosteronomą didina ankstyva ar atspari hipertenzija, ypač jei padidėjęs kraujospūdis nustatomas iki 40 metų, jei šeimoje buvo ankstyvų insultų ar sunkios hipertenzijos atvejų, jei kraujyje nustatomas mažas kalio kiekis, taip pat jei atsitiktinai atliekant kompiuterinę tomografiją aptinkamas antinksčio darinys. Aldosteronoma dažniau nustatoma suaugusiesiems, bet gali pasitaikyti įvairaus amžiaus žmonėms.
Aldosteronomos diagnostika prasideda nuo kruopščios anamnezės: gydytojas įvertina kraujospūdžio trukmę, vartojamus vaistus, kalio kiekio pokyčius, šeimos istoriją ir simptomus. Vien padidėjusio kraujospūdžio nepakanka diagnozei, todėl atliekami tiksliniai laboratoriniai ir vaizdiniai tyrimai.
Pagrindinis atrankinis tyrimas yra aldosterono ir renino santykis kraujyje. Sergant aldosteronoma aldosteronas būna padidėjęs, o reninas - sumažėjęs, todėl jų santykis tampa aukštas. Kartu tiriami elektrolitai, ypač kalis ir natris, inkstų funkcijos rodikliai, kartais rūgščių ir šarmų pusiausvyra. Prieš tyrimą gali tekti pakoreguoti kai kuriuos kraujospūdį veikiančius vaistus, nes jie gali iškreipti rezultatus - tai daroma tik gydytojui prižiūrint.
Jei atrankinis tyrimas rodo pirminį hiperaldosteronizmą, diagnozė dažnai tikslinama patvirtinamaisiais mėginiais, pavyzdžiui, druskos apkrovos, fiziologinio tirpalo infuzijos ar kaptoprilio mėginiu. Antinksčiams įvertinti atliekama kompiuterinė tomografija, rečiau magnetinio rezonanso tomografija. Tačiau vien nuotraukos ne visada atsako, kuris antinkstis gamina hormoną, nes nedideli dariniai gali būti atsitiktiniai.
Kai svarstomas operacinis gydymas, ypač vyresniems pacientams arba kai vaizdiniai tyrimai neaiškūs, gali būti atliekamas antinksčių venų kraujo mėginių ėmimas. Tai specializuotas tyrimas, padedantis nustatyti, ar aldosterono perteklius kyla iš vieno antinksčio, ar iš abiejų.
Aldosteronomos gydymas priklauso nuo to, ar aldosterono perteklių sukelia vienas antinkstis, ar abiejų antinksčių padidėjęs aktyvumas, taip pat nuo žmogaus amžiaus, bendros sveikatos ir pasirinkimų. Jei patvirtinama, kad hormoną gamina vieno antinksčio aldosteronoma, dažniausiai rekomenduojama laparoskopinė adrenalektomija - pažeisto antinksčio pašalinimas per mažus pjūvius.
Po sėkmingos operacijos kalio kiekis paprastai normalizuojasi greitai. Kraujospūdis gali sumažėti iš karto arba palaipsniui per kelis mėnesius. Kai kuriems žmonėms kraujospūdžio vaistų nebereikia, kitiems jų reikia mažiau, tačiau jei hipertenzija truko ilgai arba yra kitų kraujagyslių rizikos veiksnių, dalis gydymo gali likti būtina.
Jei operacija netinka, žmogus jos nenori arba nustatoma abiejų antinksčių hormonų gamybos problema, skiriami mineralokortikoidų receptorių antagonistai. Dažniausiai vartojamas spironolaktonas arba eplerenonas. Šie vaistai blokuoja aldosterono poveikį, padeda mažinti kraujospūdį ir saugo nuo kalio netekimo. Gydymo metu reguliariai tikrinamas kalis, kreatininas ir kraujospūdis.
Gyvensenos priemonės taip pat svarbios: saikingas druskos vartojimas, normalus kūno svoris, reguliarus fizinis aktyvumas, rūkymo atsisakymas, alkoholio ribojimas ir širdžiai palanki mityba. Vis dėlto vien gyvensenos pokyčiai aldosteronomos neišgydo, todėl jie turėtų papildyti, o ne pakeisti gydytojo paskirtą gydymą.
Į gydytoją verta kreiptis, jei kraujospūdis nuolat padidėjęs, ypač jei jam kontroliuoti reikia kelių vaistų arba jis išlieka aukštas nepaisant gydymo. Aldosteronomą taip pat reikėtų įtarti, jei kraujo tyrimuose nustatomas mažas kalio kiekis, pasireiškia raumenų silpnumas, mėšlungis, širdies permušimai, stiprus troškulys ar dažnas šlapinimasis.
Skubios pagalbos reikia, jei kraujospūdis labai aukštas ir kartu atsiranda krūtinės skausmas, dusulys, staigus regėjimo sutrikimas, kalbos ar veido asimetrija, rankos ar kojos silpnumas, stiprus neįprastas galvos skausmas, sąmonės sutrikimas arba ryškūs širdies ritmo sutrikimai. Tai gali būti hipertenzinės krizės, insulto, širdies infarkto ar pavojingo elektrolitų sutrikimo požymiai.
Jei jums jau nustatyta aldosteronoma, svarbu nepraleisti kontrolinių vizitų. Net ir pagerėjus savijautai, reikia stebėti kraujospūdį, kalio kiekį ir inkstų funkciją, nes tinkamai prižiūrima liga dažniausiai valdoma gerai.
