Otoakustinė emisija
Otoakustinė emisija (OAE) - tai neinvazinis klausos tyrimas, kurio metu registruojami silpni garsai, sklindantys iš vidinės ausies (sraigės) išorine ausimi. Tyrimas leidžia įvertinti sraigės žvynelinės ląstelių funkciją ir yra plačiai naudojamas naujagimių klausos patikrai bei suaugusiųjų klausos sutrikimų diagnostikai.
Funkcija
- Otoakustinė emisija rodo, kaip gerai sraigės išorinės plaukelinės ląstelės reaguoja į garsą.
- Normali OAE patvirtina, kad vidinės ausies funkcija yra pakankama garso signalams perduoti.
Tyrimo kilmė
- Metodas pagrįstas David Kemp atradimu (1978 m.), kad sraigė gali generuoti silpnus garsus reaguodama į išorinį garso dirgiklį.
- Šiuolaikiniai aparatai registruoja spontaninę arba sukeltą otoakustinę emisiją.
- Pacientui į išorinę ausies landą įdedamas mažas jutiklis (zondas), kuris skleidžia garso impulsus ir registruoja atsaką.
- Tyrimas atliekamas tylioje patalpoje, nuskausminimas nereikalingas.
- Procedūra trunka 5-15 minučių, priklausomai nuo emisijų tipo (tranzientinė, dSP OAE).
Sutrikimai, susiję su tyrimo rezultatais
- Nustatyta, kad OAE gali būti silpnesnė arba neregistruojama sergant vidurinės ar vidinės ausies ligomis (pvz., otosklerozė, Menjero liga).
- Neuropatiniai klausos sutrikimai (pvz., klausos neuropatija) pasireiškia normalia OAE, bet sutrikusiu klausos nervo atsaku, todėl OAE naudojama diferencinei diagnostikai.
Klinikinės situacijos
- Naujagimių klausos patikra (universalus naujagimių klausos tikrinimas).
- Klausos sutrikimo diagnostika vaikams ir suaugusiems (ypač, kai tyrimo subjektyvūs metodai nepatikimi).
- Prieš operacijas, galinčias pažeisti klausą (pvz., sraigės implantavimas).
- Gydytojai: otorinolaringologas, audiologas, pediatras.
