Triukšmo sukeltas klausos praradimas
Triukšmo sukeltas klausos praradimas - tai klausos susilpnėjimas, atsirandantis dėl ilgalaikio arba labai stipraus garso poveikio vidinei ausiai. Dažniausiai jis vystosi pamažu, todėl žmogus ilgą laiką gali nepastebėti, kad prasčiau girdi kalbą, ypač triukšmingoje aplinkoje. Laiku atpažinus riziką ir apsaugojus klausą, didelės dalies šio pažeidimo galima išvengti.
Triukšmo sukeltas klausos praradimas yra dažniausiai negrįžtamas vidinės ausies pažeidimas. Pagrindinė problema kyla sraigėje - tai vidinės ausies dalis, kurioje garso bangos paverčiamos nerviniais impulsais. Sraigėje yra labai jautrios plaukuotosios ląstelės. Jos padeda atpažinti skirtingo dažnio garsus ir perduoti informaciją klausos nervu į smegenis.
Kai garsas per stiprus, šios ląstelės patiria mechaninį ir metabolinį stresą. Po vienkartinio labai garsaus garso, pavyzdžiui, sprogimo ar šūvio, jos gali būti pažeistos iš karto. Dažniau pažeidimas kaupiasi metų metus: dirbant triukšmingoje aplinkoje, dažnai klausantis garsios muzikos per ausines, lankantis koncertuose ar naudojant triukšmingus įrankius be apsaugos.
Svarbu žinoti, kad pažeistos plaukuotosios ląstelės žmogaus organizme neatsinaujina. Todėl Triukšmo sukeltas klausos praradimas paprastai nėra visiškai išgydomas. Vis dėlto tinkamos klausos apsaugos priemonės, ankstyva diagnostika ir šiuolaikiniai klausos aparatai gali labai pagerinti gyvenimo kokybę, sumažinti nuovargį bendraujant ir padėti išvengti tolesnio klausos blogėjimo.
- Sunkiau suprasti kalbą, kai aplink yra foninis triukšmas, pavyzdžiui, kavinėje, susitikime ar viešajame transporte.
- Atsiranda pojūtis, kad žmonės kalba neaiškiai, nors garsumo lygis atrodo pakankamas.
- Po triukšmingos aplinkos ausyse gali spengti, ūžti ar zvimbti.
- Po koncerto, darbo pamainos ar šaudymo pratybų klausa laikinai atrodo prislopinta.
- Tenka dažniau perklausti, prašyti pakartoti arba garsinti televizorių.
- Blogiau girdimi aukšti garsai, pavyzdžiui, paukščių čiulbėjimas, durų skambutis, telefono signalas ar vaikų balsai.
- Sunku atskirti panašiai skambančius priebalsius, todėl kalba tampa mažiau aiški.
- Bendravimas tampa varginantis, ypač grupėje ar triukšmingose vietose.
- Gali stiprėti spengimas ausyse, vadinamas tinitu.
- Atsiranda socialinis atsitraukimas, nes pokalbiai reikalauja daug pastangų.
- Staigus klausos susilpnėjimas vienoje ar abiejose ausyse.
- Aštrus skausmas ausyje arba spaudimo pojūtis.
- Stiprus spengimas, ūžesys ar pulsuojantis garsas ausyje.
- Galvos svaigimas, pusiausvyros sutrikimas.
- Išskyros ar kraujas iš ausies, jei kartu pažeistas ausies būgnelis.
Pagrindinė priežastis - per didelis garso intensyvumas arba per ilgas buvimas triukšme. Rizika priklauso nuo dviejų dalykų: kiek garsas stiprus ir kiek laiko jis veikia klausą. Kuo garsas didesnis, tuo trumpesnio laiko pakanka pažeidimui atsirasti.
Triukšmo sukeltas klausos praradimas dažniau nustatomas žmonėms, dirbantiems statybose, gamyboje, žemės ūkyje, oro uostuose, kariuomenėje, muzikos industrijoje, baruose ar klubuose. Pavojingi gali būti pneumatiniai įrankiai, pjūklai, traktoriai, sirenos, šūviai, sprogimai, varikliai ir kiti nuolatinio arba impulsinio triukšmo šaltiniai.
Ne mažiau svarbus laisvalaikio triukšmas. Garsi muzika per ausines, koncertai, motociklai, sporto renginiai, fejerverkai ir šaudymas be ausų apsaugos taip pat gali pažeisti klausą. Kartais žmogus mano, kad trumpas triukšmo epizodas nepavojingas, tačiau labai stiprus garsas gali pakenkti per kelias sekundes.
Riziką didina vyresnis amžius, nes klausos sistema natūraliai tampa jautresnė pažeidimams. Įtakos gali turėti genetinis polinkis, rūkymas, širdies ir kraujagyslių ligos, cukrinis diabetas, kai kurie vaistai, galintys veikti klausą, ir ankstesnės ausų ligos. Jei keli rizikos veiksniai susideda, klausa gali blogėti greičiau.
Diagnozė pradedama nuo pokalbio. Gydytojas arba klausos specialistas klausia, kada pastebėtas klausos pablogėjimas, ar yra spengimas ausyse, kokiame triukšme žmogus dirba ar leidžia laisvalaikį, ar buvo staigių labai stipraus garso epizodų. Svarbu paminėti ir vaistus, ausų infekcijas, galvos traumas bei šeiminį polinkį į klausos sutrikimus.
Atliekama ausų apžiūra otoskopu. Taip įvertinama, ar nėra sieros kamščio, uždegimo, ausies būgnelio pažeidimo ar kitų priežasčių, kurios galėtų bloginti klausą.
Pagrindinis tyrimas yra toninė audiometrija. Jos metu nustatoma, kokio stiprumo ir dažnio garsus žmogus girdi. Triukšmui būdingas klausos slenkstis dažnai labiausiai blogėja aukštų dažnių srityje. Taip pat gali būti atliekama kalbinė audiometrija, kuri parodo, kaip gerai suprantami žodžiai.
Papildomai gali būti skiriama timpanometrija vidurinės ausies būklei įvertinti, otoakustinės emisijos plaukuotųjų ląstelių funkcijai patikrinti, klausos sukeltųjų potencialų tyrimas, jei reikia įvertinti klausos nervo ir smegenų kamieno atsaką. Jei klausos praradimas staigus, vienpusis, lydimas neurologinių simptomų ar nėra aiškios priežasties, gydytojas gali rekomenduoti magnetinio rezonanso tomografiją arba kompiuterinę tomografiją.
Svarbiausias gydymo tikslas - sustabdyti tolesnį klausos blogėjimą ir padėti žmogui geriau girdėti kasdienybėje. Kadangi pažeistos vidinės ausies plaukuotosios ląstelės paprastai neatsinaujina, jau atsiradęs Triukšmo sukeltas klausos praradimas dažniausiai nėra visiškai panaikinamas vaistais ar lašais.
Pirmas žingsnis - triukšmo kontrolė. Rekomenduojama naudoti ausų kištukus arba ausines nuo triukšmo, ypač darbe, koncertuose, šaudyklose ar dirbant su garsiais įrankiais. Darbo vietoje svarbios techninės priemonės: triukšmo šaltinių izoliavimas, tylesnė įranga, pertraukos, darbuotojų mokymas ir reguliarūs klausos patikrinimai.
Jei klausa jau susilpnėjusi, gali padėti klausos aparatai. Jie parenkami individualiai pagal audiogramos rezultatus ir žmogaus poreikius. Šiuolaikiniai aparatai gali gerinti kalbos supratimą, mažinti foninio triukšmo poveikį ir prisitaikyti prie skirtingų aplinkų.
Esant labai ryškiam klausos praradimui, kai klausos aparatai nepakankamai padeda, kai kuriems pacientams svarstoma kochlearinė implantacija. Tai specialus prietaisas, kuris aplenkia pažeistas vidinės ausies struktūras ir tiesiogiai stimuliuoja klausos nervą.
Spengimui ausyse gali būti taikoma garso terapija, kognityvinė elgesio terapija, miego ir streso valdymo priemonės. Svarbu vengti visiškos tylos, nes ji dažnai sustiprina spengimo suvokimą. Gydytojas taip pat peržiūri vartojamus vaistus, pataria kontroliuoti kraujospūdį, cukraus kiekį kraujyje, mesti rūkyti ir saugoti klausą nuo pakartotinio triukšmo.
Į gydytoją verta kreiptis, jei pastebite, kad vis dažniau perklausiate, sunkiau suprantate kalbą triukšme, garsinate televizorių arba po triukšmingų įvykių ausyse kartojasi spengimas. Net jei sutrikimas atrodo nedidelis, ankstyvas klausos tyrimas padeda tiksliai įvertinti būklę ir laiku imtis apsaugos.
Skubiai kreipkitės pagalbos, jei klausa pablogėjo staiga, ypač vienoje ausyje. Taip pat neatidėliokite, jei po stipraus garso atsirado stiprus ausies skausmas, kraujas ar išskyros iš ausies, ryškus galvos svaigimas, pusiausvyros sutrikimas, veido tirpimas ar silpnumas. Staigus klausos praradimas yra situacija, kai laikas labai svarbus.
Jei dirbate triukšmingoje aplinkoje, klausą rekomenduojama tikrinti reguliariai, net jei nusiskundimų nėra. Tai ypač aktualu žmonėms, kurie kasdien naudoja elektrinius įrankius, dirba su technika, muzika, transportu ar ginklais. Gera taisyklė paprasta: jei aplinkoje turite pakelti balsą, kad jus išgirstų žmogus už kelių žingsnių, jūsų klausai greičiausiai reikia apsaugos.
