Presbiakuzė
Presbiakuzė - tai su amžiumi susijęs klausos praradimas, kuris palaipsniui vystosi vyresniame amžiuje. Nors tai nėra liga griežtąja prasme, ji gali reikšmingai paveikti gyvenimo kokybę, socialinius ryšius ir bendravimą. Laiku atpažinus ir pritaikius tinkamas pagalbos priemones, galima išlaikyti aktyvų ir pilnavertį gyvenimą.
Presbiakuzė (lot. presbyacusis) yra natūralus, laipsniškas klausos pablogėjimas, kuris atsiranda dėl su amžiumi susijusių vidinės ausies ir klausos nervo pokyčių. Dažniausiai prasideda nuo aukštų dažnių girdėjimo praradimo ir palaipsniui progresuoja. Ši būklė yra labai paplitusi - maždaug trečdalis 65-74 metų amžiaus žmonių patiria tam tikrą klausos praradimą, o po 75 metų šis skaičius dar išauga. Presbiakuzė gali būti vienodai abiejose ausyse, bet dažnai vienoje ausyje pablogėjimas būna ryškesnis. Svarbu suprasti, kad tai nėra užkrečiama ar pavojinga gyvybei, tačiau gali sukelti socialinę izoliaciją.
- Sunkumai girdėti aukštus garsus, pvz., paukščių čiulbėjimą, telefono signalą
- Reikia didesnio garso lygio televizoriui ar radijui
- Sunkiai suprantama kalba, ypač triukšmingoje aplinkoje
- Dažnai prašoma pakartoti tai, kas buvo pasakyta
- Vengiama socialinių susibūrimų dėl bendravimo sunkumų
- Girdimi ausyje šnypštantys ar zvimbiantys garsai (tinitas)
Pagrindinė presbiakuzės priežastis yra natūralus senėjimo procesas. Su amžiumi mažėja vidinėje ausyje esančių plaukuotųjų ląstelių skaičius, prastėja kraujotaka ir kinta klausos nervo struktūra. Riziką didina ilgalaikis triukšmo poveikis (darbo, laisvalaikio), širdies ir kraujagyslių ligos, diabetas, rūkymas, tam tikri vaistai (pvz., ototoksiniai antibiotikai), paveldimumas. Mityba, turinti mažai antioksidantų, taip pat gali turėti įtakos.
Presbiakuzė diagnozuojama atlikus klausos tyrimus - audiometriją, kuri parodo, kokius dažnius ir garsumo lygius pacientas girdi. Gydytojas otorinolaringologas (LOR) atlieka ausų apžiūrą, kad pašalintų kitas galimas priežastis (pvz., ausų sieros kamščius, infekcijas). Kartais gali būti skiriamas kompiuterinės tomografijos (KT) ar magnetinio rezonanso (MRT) tyrimas, jei įtariama kitos patologijos. Taip pat vertinama, ar klausos praradimas yra simetriškas ir ar nėra staigaus pablogėjimo.
Presbiakuzė nėra išgydoma, tačiau simptomus galima veiksmingai valdyti. Pagrindinė pagalba yra klausos aparatai, kurie sustiprina garsus pagal individualius poreikius. Šiuolaikiniai prietaisai yra diskretiški ir gali būti pritaikyti net esant dideliam klausos praradimui. Esant labai sunkiai formai, gali būti svarstomi kochleariniai implantai. Taip pat rekomenduojama vengti per didelio triukšmo, maitintis sveikai, gydyti gretutines ligas (hipertenziją, diabetą). Klausos terapija ir komunikacinės strategijos (pvz., kalbėti aiškiai, sumažinti foninį triukšmą) padeda palaikyti socialinį aktyvumą.
Jei jaučiate, kad klausa nuolat blogėja, trikdo kasdienį gyvenimą ar sukelia bendravimo sunkumų, vertėtų kreiptis į šeimos gydytoją ar otorinolaringologą. Ypatingai atkreipti dėmesį reikia į staigų klausos praradimą (per kelias valandas ar dienas) - tai gali reikšti kitą ligą (pvz., staigus klausos netekimas) ir reikalauja skubios pagalbos. Taip pat jei klausos pablogėjimą lydi galvos svaigimas, ausies skausmas ar išskyros. Negydoma presbiakuzė gali sukelti depresiją, socialinę izoliaciją ir pažinimo funkcijų silpnėjimą.
