Blogėja regėjimas
Regėjimo blogėjimas - tai laipsniškas ar staigus gebėjimo aiškiai matyti prastėjimas, kuris gali pasireikšti neryškumu, dvigubu matymu, sunkumu sufokusuoti vaizdą ar aklumo jausmu. Šis simptomas gali būti laikinas arba nuolatinis ir reikalauja įvertinti jo priežastį.
Regėjimo blogėjimas yra vienas dažniausių akių sveikatos simptomų. Jis gali atsirasti dėl įvairių priežasčių - nuo paprasto akių nuovargio iki rimtų akių ligų, tokių kaip katarakta, glaukoma ar tinklainės atšoka. Kai regėjimas pradeda prastėti, akys nebegali aiškiai perduoti vaizdo į smegenis, todėl atsiranda neryškus, miglotas arba iškraipytas vaizdas. Fiziologiškai tai gali lemti lęšiuko drumstėjimas, akispūdžio padidėjimas, tinklainės pažeidimai arba regos nervo sutrikimai. Laiku nediagnozavus priežasties, regėjimo blogėjimas gali tapti negrįžtamas.
- Ilgalaikis darbas prie kompiuterio ar su mobiliaisiais įrenginiais - akių nuovargis ir sausumas.
- Stresas, miego trūkumas - laikinas regėjimo neryškumas.
- Senatvinė toliaregystė (presbiopija) - po 40 metų lęšiukas praranda lankstumą.
- Refrakcijos ydos (trumparegystė, toliaregystė, astigmatizmas) - dažnai pablogėja be akinių korekcijos.
- Vitaminų trūkumas, ypač vitamino A, C, E bei liuteino.
- Sausų akių sindromas - paviršinis neryškumas, kuris praeina pramirkus akis.
- Katarakta (lęšiuko drumstėjimas) - laipsniškas, neskausmingas regėjimo prastėjimas.
- Glaukoma - dažnai besimptomė pradžioje, vėliau susiaurėja matymo laukas.
- Tinklainės atšoka - staigus šydas prieš akis, blyksniai, šešėliai.
- Diabetinė retinopatija - susijusi su cukriniu diabetu, gali sukelti kraujavimus akies viduje.
- Amžinė geltonosios dėmės degeneracija (AMD) - centrinio regėjimo prastėjimas.
- Regos nervo uždegimas ar insultas - staigus regėjimo netekimas, dažnai viena akimi.
- Aukštas kraujospūdis - gali pažeisti tinklainės kraujagysles.
- Pailsinkite akis - kas 20 minučių nuo ekrano pažiūrėkite į tolį (20 sekundžių).
- Drėkinkite akis - naudokite dirbtines ašaras be konservantų, jei jaučiate sausumą.
- Užtikrinkite tinkamą apšvietimą - venkite per ryškios ar per silpnos šviesos.
- Reguliariai dėvėkite akinius ar kontaktinius lęšius, jei jie paskirti.
- Laikykitės sveikos mitybos - valgykite morkas, špinatus, mėlynes, riešutus (vitaminai A, C, E).
- Gerkite pakankamai vandens - dehidratacija gali pabloginti akių drėgmę.
- Ribokite alkoholį ir venkite rūkymo - jie kenkia kraujotakai akyse.
- Jei nešiojate akinius, reguliariai tikrinkite jų tinkamumą.
SVARBU: namų priemonės netinka esant staigiam regėjimo netekimui, skausmui ar traumai - tuomet nedelsiant kreipkitės į gydytoją.
- Staigus regėjimo netekimas viena ar abiem akimis (tarsi nuleista uždanga).
- Regėjimo pablogėjimas po galvos ar akies traumos.
- Stiprus akies skausmas, paraudimas, pykinimas ar vėmimas (gali reikšti ūminę glaukomą).
- Šviesos blyksniai, juodi taškeliai, voratinkliai regėjimo lauke (tinklainės atšokos požymis).
- Dvigubas matymas, atsiradęs staiga.
- Regėjimo susiaurėjimas - jausmas, kad žiūrite pro tunelį.
- Progresuojantis regėjimo neryškumas, kuris nepraeina po poilsio.
- Didėjantis akių sausumas ar nuolatinis dirginimas.
- Atsiradęs šydas prieš akis, ypač vyresniame amžiuje.
- Dažni galvos skausmai po ilgo žiūrėjimo į ekraną.
- Cukrinis diabetas ar aukštas kraujospūdis - profilaktinis akių patikrinimas.
- Bet koks naujas simptomas, trunkantis ilgiau nei kelias dienas.
