24 valandų kraujospūdžio monitoravimas

24 valandų kraujospūdžio monitoravimas (dar vadinamas ABPM - ambulatorinis kraujospūdžio matavimas) - tai metodas, leidžiantis nuolat fiksuoti kraujospūdžio svyravimus per parą įprastomis paciento gyvenimo sąlygomis. Šis tyrimas suteikia išsamesnį vaizdą nei pavieniai matavimai gydytojo kabinete, padedantis įvertinti tikrąjį kraujospūdžio profilį.

Funkcija
  • Nuolat matuoja kraujospūdį kas 15-30 minučių per dieną ir kas 30-60 minučių naktį, fiksuodamas sistolinį ir diastolinį spaudimą.
  • Padeda atskirti nuolatinę hipertenziją nuo vadinamojo „balto chalato“ sindromo, kai spaudimas pakyla vien nuo vizito pas gydytoją.
Kilmė
  • Tyrimas atliekamas naudojant nešiojamą prietaisą - monitorių, kuris tvirtinamas prie juosmens ir sujungtas su rankos manžete.
  • Prietaisas yra programuojamas pagal gydytojo nurodymus, o pacientas nepertraukia įprastos veiklos.
Procedūra
  • Pacientui uždedama manžetė ant nedominuojančios rankos (paprastai kairės, jei dešinė yra darbinė).
  • Monitorius užprogramuojamas pagal amžių ir klinikinius poreikius; pacientas gauna dienoraštį, kuriame žymi veiklas ir simptomus.
  • Po 24 valandų prietaisas grąžinamas, o duomenys iškeliami į kompiuterinę programą analizei.
Padidėjęs vidutinis paros spaudimas
  • Nediagnozuota arterinė hipertenzija - kai vidutinis paros sistolinis spaudimas viršija 130 mmHg arba diastolinis 80 mmHg.
  • Rezistentiška hipertenzija - jei spaudimas išlieka aukštas nepaisant kelių vaistų derinio.
Naktinio spaudimo kritimo nebuvimas
  • Sveikam žmogui naktį spaudimas natūraliai sumažėja 10-20%. Jei šio kritimo nėra, tai gali rodyti autonominės nervų sistemos disfunkciją arba inkstų patologiją.
  • „Non-dipper“ profilis dažnai siejamas su didesne širdies ir kraujagyslių reiškinių rizika.
Specialistai
  • Šeimos gydytojas - jei pavieniai matavimai rodo svyruojančius rodmenis.
  • Kardiologas - norint patvirtinti hipertenzijos diagnozę, vertinti vaistų efektyvumą arba įtariant naktinę hipertenziją.

Ką gali parodyti šis tyrimas?

Žemiau pateiktos ligos, kurias padeda nustatyti ar stebėti šis tyrimas. Juostelės ilgis ir procentas rodo, kuriai daliai sergančiųjų tyrimo rezultatas būna pakitęs.

Tinklapyje esanti informacija yra bendro pobūdžio ir nėra individuali medicininė konsultacija. Tyrimų atsakymus turi vertinti sveikatos priežiūros specialistas, atsižvelgdamas į kitus tyrimų duomenis bei Jūsų jaučiamus simptomus. Portalas neprisiima atsakomybės už sprendimus, priimtus pagal šią informaciją.

Diskusija

Pasidalinkite savo patirtimi apie šį tyrimą: kada jis buvo skirtas, koks buvo rezultatas, kaip sekėsi. Jūsų istorija gali padėti kitiems.

Komentarų dar nėra. Būkite pirmas!