Nestabilus kraujospūdis
Nestabilus kraujospūdis - tai būklė, kai arterinis kraujospūdis svyruoja ir nėra pastovus net ramybės būsenoje. Gali kilti aukšto ar žemo slėgio epizodai, kurie sukelia galvos svaigimą, silpnumą, pykinimą ar net alpimą. Ši būklė gali būti tiek laikina reakcija į aplinkos veiksnius, tiek rimto sveikatos sutrikimo požymis.
Nestabilus kraujospūdis apibūdina kraujospūdžio svyravimus, kurie viršija normalius fiziologinius pokyčius (pvz., 10-20 mmHg). Normalus kraujospūdis kinta priklausomai nuo aktyvumo, emocijų, paros laiko, tačiau esant nestabilumui, šie pokyčiai būna staigesni ir ryškesni. Pavyzdžiui, ryte gali būti aukštas (≥140/90), o po pietų - žemas (≤90/60). Tai gali reikšti, kad širdies ir kraujagyslių sistema negeba optimaliai reguliuoti kraujotakos. Dažnai tokie svyravimai yra susiję su autonominės nervų sistemos disfunkcija, hormoniniais pokyčiais arba vaistų poveikiu.
- Stresas, nerimas, emocinis perkrovimas
- Fizinis nuovargis arba miego trūkumas
- Dehidratacija (per mažai skysčių)
- Netaisyklingas valgymas ar ilgi tarpai tarp valgymų
- Per didelis kofeino ar alkoholio kiekis
- Oro pokyčiai (karštis, šaltis, barometrinis slėgis)
- Menopauzė arba priešmenstruacinis sindromas moterims
- Kai kurie nereceptiniai vaistai (pvz., dekongestantai)
- Širdies ligos (pvz., širdies nepakankamumas, artimija)
- Kraujagyslių ligos (aterosklerozė, kraujagyslių uždegimas)
- Endokrininiai sutrikimai (pvz., skydliaukės ligos, Cushingo sindromas)
- Autonominės nervų sistemos sutrikimai (pvz., Parkinsono liga, diabetinė neuropatija)
- Inkstų ligos (pvz., inkstų arterijos stenozė)
- Miego apnėja
- Tam tikrų vaistų šalutinis poveikis (antidepresantai, kortikosteroidai, kraujospūdį reguliuojantys vaistai)
Jei kraujospūdžio svyravimai nėra lydimi pavojingų simptomų (pvz., krūtinės skausmas, sunkus galvos skausmas, alpimas), galite išbandyti šiuos veiksmus: reguliariai matuokite kraujospūdį tose pačiose sąlygomis (ryte prieš pusryčius, vakare prieš miegą), stenkitės išlaikyti pastovų miego grafiką (7-8 val. per naktį), gerkite pakankamai vandens (apie 1,5-2 l per dieną), venkite staigių judesių (ypač atsistojant iš gulimos padėties), ribokite kofeiną ir alkoholį, valgykite reguliariai - mažais kiekiais, bet dažniau, sumažinkite druskos kiekį maiste, praktikuokite atsipalaidavimo metodus (gilus kvėpavimas, meditacija). Jei jau vartojate vaistus nuo kraujospūdžio, jokiu būdu nekeiskite dozės be gydytojo nurodymo.
Taip pat gali padėti fizinis aktyvumas - lengvi pasivaikščiojimai 20-30 min. per dieną. Venkite labai intensyvaus sporto staigių pokyčių metu. Laikykite dienoraštį, kuriame fiksuokite kraujospūdžio reikšmes, simptomus ir galimus provokuojančius veiksnius - tai padės gydytojui nustatyti priežastį.
- Staigus ir labai stiprus galvos skausmas (ypač pakaušyje)
- Krūtinės skausmas, spaudimas arba sunkumas
- Dusulys arba pasunkėjęs kvėpavimas
- Sąmonės netekimas arba alpulys
- Staigus vienos kūno pusės silpnumas ar tirpimas (insulto požymis)
- Nerišli kalba arba sunkumas suprasti kalbą
- Kraujospūdis išlieka >180/110 mmHg net ramybėje
- Kraujospūdis nukrenta žemiau 80/50 mmHg ir jaučiamas galvos svaigimas
- Simptomai kartojasi kelis kartus per dieną
- Šlapinimosi pokyčiai (labai mažai arba labai daug šlapimo)
- Nereguliarus širdies plakimas (jaučiamas stiprus plakimas arba pertrūkiai)
- Sunkus nuovargis, kuris trukdo atlikti įprastą veiklą
