Ortostatinė hipotenzija
Ortostatinė hipotenzija - tai kraujospūdžio sumažėjimas atsistojus, kai organizmas nespėja pakankamai greitai pritaikyti kraujotakos prie pasikeitusios kūno padėties. Dėl to smegenys trumpam gauna mažiau kraujo, todėl gali svaigti galva, temti akyse ar net ištikti alpimas. Nors kartais tai būna laikina ir nepavojinga būklė, pasikartojantys epizodai gali rodyti vaistų, skysčių trūkumo, nervų sistemos ar širdies ir kraujagyslių sutrikimus.
Ortostatinė hipotenzija nustatoma tada, kai atsistojus iš gulimos ar sėdimos padėties sistolinis kraujospūdis sumažėja bent 20 mmHg arba diastolinis - bent 10 mmHg per pirmąsias 3 minutes. Paprastai atsistojus dalis kraujo dėl gravitacijos trumpam susikaupia kojose ir pilvo srityje. Sveikas organizmas į tai reaguoja greitai: susiaurina kraujagysles, šiek tiek pagreitina širdies ritmą ir palaiko pakankamą kraujo tekėjimą į smegenis.
Kai šis prisitaikymo mechanizmas sutrinka, kraujospūdis krenta labiau nei turėtų. Tuomet smegenims gali pritrūkti deguonies ir maistinių medžiagų, todėl atsiranda silpnumas, galvos svaigimas, regėjimo aptemimas ar alpimas. Ortostatinė hipotenzija dažniau pasitaiko vyresniame amžiuje, tačiau gali pasireikšti ir jauniems žmonėms, ypač po skysčių netekimo, ilgai gulėjus, vartojant tam tikrus vaistus ar sergant lėtinėmis ligomis.
Svarbu suprasti, kad Ortostatinė hipotenzija nėra vien tik „žemas spaudimas“. Tai kraujotakos reguliavimo sutrikimas, kurio priežastys gali būti labai skirtingos - nuo paprasto nepakankamo skysčių vartojimo iki autonominės nervų sistemos pažeidimo.
- Galvos svaigimas ar sukimosi jausmas.
- Aptemimas akyse, „juodų taškelių“ matymas.
- Silpnumas, nestabilumas, poreikis atsisėsti ar įsikibti.
- Trumpalaikis pykinimas.
- Šaltas prakaitas, išblyškimas.
- Širdies plakimo pojūtis ar padažnėjęs pulsas.
- Alpimas arba beveik įvykęs alpimas.
- Kritimai, ypač vyresnio amžiaus žmonėms.
- Sumišimas, trumpalaikis orientacijos sutrikimas.
- Krūtinės skausmas, dusulys ar neįprastas širdies ritmo sutrikimas.
- Simptomai, pasireiškiantys kasdien arba trukdantys vaikščioti, vairuoti, dirbti.
- Ryte atsikėlus iš lovos.
- Po karštos vonios, pirties ar buvimo karštoje aplinkoje.
- Po gausaus valgio, ypač vyresniems žmonėms.
- Po alkoholio vartojimo.
- Po fizinio krūvio ar ilgesnio stovėjimo.
- Kai organizmui trūksta skysčių, pavyzdžiui, karščiuojant, viduriuojant ar vemiant.
Ortostatinė hipotenzija gali atsirasti dėl kelių mechanizmų: sumažėjusio kraujo tūrio, sutrikusios kraujagyslių reakcijos, širdies veiklos problemų arba autonominės nervų sistemos pažeidimo.
Dažnos priežastys yra skysčių trūkumas, kraujo netekimas, karščiavimas, vėmimas, viduriavimas, ilgalaikis gulėjimas lovoje. Būklę gali sukelti ar sustiprinti vaistai: kraujospūdį mažinantys vaistai, šlapimą varantys vaistai, kai kurie antidepresantai, raminamieji, vaistai nuo Parkinsono ligos, prostatos simptomams gydyti skiriami alfa adrenoblokatoriai.
Svarbūs rizikos veiksniai - vyresnis amžius, cukrinis diabetas, Parkinsono liga, periferinių nervų pažeidimas, širdies nepakankamumas, širdies ritmo sutrikimai, mažakraujystė, inkstų ligos. Kai kuriems žmonėms Ortostatinė hipotenzija susijusi su autonominės nervų sistemos nepakankamumu, kai nervai nepakankamai greitai perduoda signalus kraujagyslėms susitraukti.
Gyvensenos veiksniai taip pat svarbūs: nepakankamas skysčių vartojimas, labai griežtos dietos, alkoholio vartojimas, mažas druskos kiekis maiste, ilgas stovėjimas, nejudrumas. Kartais Ortostatinė hipotenzija pasireiškia po gausaus angliavandenių turinčio maisto, nes daugiau kraujo nukreipiama į virškinimo sistemą.
Diagnozė pradedama nuo pokalbio: gydytojas klausia, kada atsiranda simptomai, kiek jie trunka, ar buvo alpimų, kokius vaistus žmogus vartoja, ar yra širdies, neurologinių, endokrininių ligų. Labai svarbu atsinešti vartojamų vaistų sąrašą, įskaitant nereceptinius preparatus ir maisto papildus.
Pagrindinis tyrimas - kraujospūdžio ir pulso matavimas gulint, atsisėdus ir atsistojus. Dažniausiai kraujospūdis pamatuojamas pagulėjus kelias minutes, tuomet po 1 ir 3 minučių stovint. Kai kuriais atvejais atliekamas pasvirimo stalo mėginys, kai žmogus saugiai pritvirtinamas prie specialaus stalo, o kūno padėtis keičiama stebint kraujospūdį, pulsą ir simptomus.
Gydytojas gali skirti kraujo tyrimus: bendrą kraujo tyrimą mažakraujystei nustatyti, elektrolitus, gliukozę, inkstų funkcijos rodiklius, skydliaukės hormonus, vitamino B12 kiekį. Dažnai atliekama elektrokardiograma, kartais - širdies echoskopija arba ilgalaikis širdies ritmo stebėjimas Holterio aparatu. Jei įtariama neurologinė priežastis, gali būti reikalingas neurologo įvertinimas ir autonominės nervų sistemos funkcijos tyrimai.
Gydymas priklauso nuo priežasties. Jei Ortostatinė hipotenzija susijusi su skysčių trūkumu, kraujo netekimu ar vaistais, pirmiausia koreguojami šie veiksniai. Gydytojas gali peržiūrėti kraujospūdį mažinančius ar šlapimą varančius vaistus, pakeisti dozę arba vartojimo laiką. Savarankiškai nutraukti vaistų nereikėtų.
Dažnai padeda paprastos, bet veiksmingos priemonės: lėtai keltis iš lovos, prieš atsistojant pajudinti pėdas ir blauzdas, vengti ilgo stovėjimo, gerti pakankamai skysčių, ypač karštu oru. Kai kuriems pacientams rekomenduojama padidinti druskos kiekį maiste, tačiau tai galima daryti tik pasitarus su gydytoju, ypač sergant širdies, inkstų ligomis ar turint aukštą kraujospūdį.
Gali padėti kompresinės kojinės ar pilvo juosta, mažesnės ir dažnesnės maisto porcijos, alkoholio ribojimas, miegas šiek tiek pakelta galvūgaliu. Rekomenduojamas reguliarus, saugus fizinis aktyvumas, ypač kojų raumenų stiprinimas.
Jei nemedikamentinės priemonės nepakankamos, gydytojas gali skirti vaistų, padedančių palaikyti kraujospūdį, pavyzdžiui, kraujagyslių tonusą didinančių ar kraujo tūrį palaikančių preparatų. Tokį gydymą būtina prižiūrėti, nes per didelis kraujospūdis gulint gali būti pavojingas.
Į gydytoją verta kreiptis, jei atsistojus dažnai svaigsta galva, temsta akyse, tenka sėstis, atsiranda kritimų arba simptomai pradėjo kartotis pradėjus vartoti naujus vaistus. Taip pat svarbu pasitarti, jei simptomai trukdo kasdienei veiklai, vairavimui ar darbui.
Skubios pagalbos reikia, jei įvyko alpimas su trauma, atsirado krūtinės skausmas, dusulys, stiprus širdies plakimas, vienos kūno pusės silpnumas, kalbos sutrikimas, stiprus galvos skausmas ar sumišimas. Tai gali būti ne vien Ortostatinė hipotenzija, bet ir rimtesnės širdies, kraujotakos ar neurologinės būklės požymiai.
Vyresnio amžiaus žmonėms net vienas alpimas ar kritimas turėtų būti vertinamas rimtai, nes pasekmės gali būti sunkios. Laiku nustačius priežastį, Ortostatinė hipotenzija dažnai gali būti gerai kontroliuojama, o gyvenimo kokybė - pastebimai pagerinta.
