Hipotenzija
Hipotenzija - tai sumažėjęs arterinis kraujospūdis, kuris kai kuriems žmonėms nesukelia jokių nusiskundimų, o kitiems gali lemti silpnumą, galvos svaigimą ar net alpimą. Svarbiausia ne vien skaičiai kraujospūdžio matuoklyje, bet tai, kaip žmogus jaučiasi ir ar dėl žemo kraujospūdžio pakankamai krauju aprūpinamos smegenys, širdis bei kiti organai.
Hipotenzija reiškia, kad kraujo spaudimas arterijose yra mažesnis nei įprasta. Dažnai orientacine riba laikomas kraujospūdis, mažesnis nei 90/60 mmHg, tačiau tai nėra absoliuti taisyklė. Vienam žmogui toks kraujospūdis gali būti visiškai normalus, ypač jei jis jaunas, fiziškai aktyvus ir jaučiasi gerai. Kitam net šiek tiek sumažėjęs kraujospūdis gali sukelti aiškius simptomus.
Kraujospūdis priklauso nuo širdies darbo, kraujagyslių tonuso, cirkuliuojančio kraujo kiekio ir nervų bei hormonų reguliacijos. Kai širdis išstumia mažiau kraujo, kraujagyslės per daug išsiplečia arba organizme trūksta skysčių, spaudimas arterijose gali sumažėti. Tuomet smegenys ir kiti organai gali trumpam gauti mažiau deguonies, todėl atsiranda galvos svaigimas, silpnumas, aptemsta akyse.
Hipotenzija gali būti nuolatinė arba epizodinė. Ji gali pasireikšti staiga atsistojus iš gulimos ar sėdimos padėties - tai vadinama ortostatine hipotenzija. Taip pat kraujospūdis gali kristi po valgio, esant infekcijai, kraujavimui, dehidratacijai, vartojant tam tikrus vaistus ar sergant širdies, endokrininės sistemos bei nervų sistemos ligomis.
- Galvos svaigimas, ypač atsistojus ar ilgiau stovint.
- Silpnumas, nuovargis, vangumas.
- Aptemimas akyse, mirgėjimas, neryškus matymas.
- Šaltos, drėgnos rankos ar kojos.
- Pykinimas, nemalonus jausmas skrandyje.
- Sunku susikaupti, jaučiamas „apsvaigimas“.
- Alpimas arba trumpalaikis sąmonės netekimas.
- Labai stiprus silpnumas, poreikis atsigulti.
- Dažnas ar silpnas pulsas.
- Dusulys, oro trūkumo pojūtis.
- Išblyškusi oda, šaltas prakaitas.
- Sumišimas, mieguistumas, neįprastas elgesys.
- Simptomai atsiranda per kelias sekundes ar minutes atsistojus.
- Būklė pagerėja atsisėdus arba atsigulus.
- Dažniau pasireiškia ryte, po karštos vonios, po alkoholio vartojimo, po gausesnio prakaitavimo ar nepakankamai geriant skysčių.
- Vyresniems žmonėms gali didinti griuvimų ir traumų riziką.
Hipotenzija gali būti susijusi su natūraliomis organizmo savybėmis arba atsirasti dėl ligų, vaistų ir aplinkos veiksnių. Jei žmogus visą gyvenimą turi žemesnį kraujospūdį ir jaučiasi gerai, tai dažnai nėra liga. Tačiau naujai atsiradęs arba simptomus sukeliantis kraujospūdžio sumažėjimas turėtų būti įvertintas.
Dažnos priežastys:
- Skysčių trūkumas. Dehidratacija dėl karščiavimo, vėmimo, viduriavimo, gausaus prakaitavimo ar per mažo skysčių vartojimo mažina cirkuliuojančio kraujo tūrį.
- Kraujavimas. Ūmus vidinis ar išorinis kraujo netekimas gali greitai sumažinti kraujospūdį ir sukelti pavojingą būklę.
- Vaistai. Hipotenziją gali skatinti kraujospūdį mažinantys vaistai, šlapimą varantys vaistai, kai kurie antidepresantai, vaistai nuo Parkinsono ligos, nitratai, raminamieji, alkoholis.
- Širdies ligos. Lėtas širdies ritmas, ritmo sutrikimai, širdies nepakankamumas, vožtuvų ligos ar miokardo infarktas gali sumažinti širdies išstumiamo kraujo kiekį.
- Endokrininės ligos. Antinksčių nepakankamumas, skydliaukės funkcijos sutrikimai, cukrinis diabetas ir hipoglikemija gali paveikti kraujospūdžio reguliaciją.
- Nervų sistemos sutrikimai. Autonominės nervų sistemos pažeidimai, pavyzdžiui, sergant diabetine neuropatija ar Parkinsono liga, gali sukelti ortostatinę hipotenziją.
- Infekcijos ir sepsis. Sunki infekcija gali išplėsti kraujagysles ir pavojingai sumažinti kraujospūdį.
- Nėštumas. Nėštumo metu kraujagyslės natūraliai išsiplečia, todėl kraujospūdis dažnai sumažėja, ypač pirmoje nėštumo pusėje.
Riziką didina vyresnis amžius, ilgas gulėjimas, nepakankama mityba, mažas kūno svoris, karštis, alkoholis, staigus atsistojimas, taip pat kai kurių vaistų deriniai.
Diagnozuojant Hipotenzija svarbu ne tik išmatuoti kraujospūdį, bet ir suprasti, kada jis sumažėja, kokie simptomai pasireiškia ir kas galėjo tai išprovokuoti. Gydytojas paklausia apie vartojamus vaistus, skysčių vartojimą, alpimus, širdies ligas, infekcijos požymius, kraujavimą, svorio pokyčius, nėštumą ir lėtines ligas.
Dažniausiai atliekami tyrimai:
- Kraujospūdžio matavimas ramybėje. Kraujospūdis vertinamas kartu su pulsu ir bendra savijauta.
- Ortostatinis mėginys. Kraujospūdis ir pulsas matuojami gulint, tada atsistojus po 1 ir 3 minučių. Tai padeda nustatyti ortostatinę hipotenziją.
- Elektrokardiograma. EKG gali parodyti širdies ritmo sutrikimus, išemijos ar persirgto infarkto požymius.
- Kraujo tyrimai. Gali būti vertinamas bendras kraujo tyrimas dėl mažakraujystės ar infekcijos, elektrolitai, gliukozė, inkstų funkcija, skydliaukės hormonai, uždegimo rodikliai, kai kuriais atvejais kortizolis.
- Šlapimo tyrimas. Padeda įvertinti dehidrataciją, infekciją ar inkstų būklę.
- Širdies echoskopija. Atliekama įtarus širdies nepakankamumą, vožtuvų ligas ar struktūrinius širdies pakitimus.
- Holterio monitoravimas. 24-48 valandų ar ilgesnis širdies ritmo stebėjimas taikomas, jei įtariami epizodiniai ritmo sutrikimai.
- Galvos smegenų ar kraujagyslių tyrimai, pavyzdžiui, kompiuterinė tomografija arba magnetinio rezonanso tomografija, atliekami tik tada, kai yra neurologinių simptomų ar kitų aiškių indikacijų.
Svarbu atskirti paprastą, nekenksmingą žemą kraujospūdį nuo situacijų, kai Hipotenzija yra kitos ligos ar ūmios būklės požymis.
Hipotenzija gydoma atsižvelgiant į priežastį, simptomų stiprumą ir bendrą žmogaus sveikatos būklę. Jei žemas kraujospūdis nesukelia jokių nusiskundimų, dažnai gydymo nereikia. Tokiu atveju pakanka stebėti savijautą ir reguliariai tikrintis, ypač jei atsiranda naujų simptomų.
Gyvensenos priemonės dažnai labai padeda:
- Gerti pakankamai skysčių, ypač karštu oru, sportuojant, karščiuojant ar viduriuojant.
- Keltis lėtai: pirmiausia atsisėsti lovoje, pajudinti kojas, tik tada atsistoti.
- Vengti ilgo stovėjimo, ypač tvankiose patalpose.
- Valgyti reguliariai; jei simptomai atsiranda po gausaus valgio, rinktis mažesnes porcijas dažniau.
- Riboti alkoholį, nes jis plečia kraujagysles ir skatina skysčių netekimą.
- Aptarti su gydytoju druskos kiekį maiste. Kai kuriems žmonėms druskos padidinimas gali padėti, tačiau tai netinka sergant širdies, inkstų ligomis ar turint aukšto kraujospūdžio epizodų.
- Naudoti kompresines kojines, jei gydytojas rekomenduoja, ypač esant ortostatinei hipotenzijai.
- Stiprinti kojų ir liemens raumenis, nes fizinis aktyvumas gerina kraujotakos reguliaciją.
Jei Hipotenzija susijusi su vaistais, gydytojas gali koreguoti dozes, vartojimo laiką ar pakeisti preparatus. Savarankiškai nutraukti kraujospūdį ar širdį veikiančių vaistų negalima.
Kai kraujospūdžio kritimą sukelia liga, gydoma pagrindinė priežastis: skiriami skysčiai dehidratacijai koreguoti, gydoma infekcija, mažakraujystė, hormonų sutrikimai, širdies ritmo problemos ar kraujavimas. Esant sunkiai ūmiai hipotenzijai ligoninėje gali prireikti intraveninių skysčių, deguonies, kraujospūdį palaikančių vaistų, kraujo komponentų ar intensyvios terapijos.
Kai kuriais lėtinės ortostatinės hipotenzijos atvejais gydytojas gali skirti specialius vaistus, pavyzdžiui, kraujagyslių tonusą didinančius ar skysčių susilaikymą organizme skatinančius preparatus. Jie vartojami tik įvertinus naudą ir galimą šalutinį poveikį.
Į gydytoją verta kreiptis, jei žemas kraujospūdis kartojasi ir sukelia galvos svaigimą, silpnumą, alpimą, griuvimus, dusulį ar trukdo kasdienei veiklai. Taip pat reikėtų pasitarti, jei simptomai atsirado pradėjus naują vaistą arba pakeitus jo dozę.
Skubios medicinos pagalbos reikia, jei Hipotenzija pasireiškia kartu su bent vienu iš šių požymių:
- sąmonės netekimu arba pasikartojančiu alpimu;
- krūtinės skausmu, spaudimu ar stipriu dusuliu;
- sumišimu, mieguistumu, kalbos sutrikimu, vienos kūno pusės silpnumu;
- labai greitu, labai lėtu ar nereguliariu pulsu;
- gausiu kraujavimu arba įtariamu vidiniu kraujavimu;
- stipriu pilvo, nugaros ar galvos skausmu;
- aukšta temperatūra, šaltkrėčiu, labai bloga bendra būkle;
- šalta, drėgna, išblyškusia oda ir silpnu pulsu;
- nėštumo metu atsiradusiu alpimu, stipriu silpnumu ar pilvo skausmu.
Jei pajutote, kad tuoj nualpsite, atsisėskite arba atsigulkite, pakelkite kojas, atlaisvinkite veržiančius drabužius ir paprašykite pagalbos. Net jei savijauta greitai pagerėja, pasikartojantys epizodai turėtų būti aptarti su gydytoju.
