Kardiomiopatija
Kardiomiopatija - tai širdies raumens liga, dėl kurios širdžiai tampa sunkiau susitraukti, atsipalaiduoti ar palaikyti normalų ritmą. Ji gali ilgai nesukelti aiškių nusiskundimų, tačiau negydoma didina širdies nepakankamumo, ritmo sutrikimų ir staigios širdinės mirties riziką. Laiku nustatyta Kardiomiopatija dažnai gali būti sėkmingai kontroliuojama vaistais, gyvenimo būdo korekcijomis ir, kai reikia, specialiomis procedūromis.
Kardiomiopatija reiškia, kad pakinta pats širdies raumuo - miokardas. Jis gali išsiplėsti, sustorėti, sustandėti arba būti pakeičiamas randiniu ar riebaliniu audiniu. Dėl to širdis nebepumpuoja kraujo taip veiksmingai, kaip turėtų, o organizmo audiniai gauna mažiau deguonies.
Dažniausiai pažeidžiami širdies skilveliai, ypač kairysis skilvelis, kuris išstumia kraują į visą kūną. Kai jo darbas silpnėja, gali kauptis skysčiai plaučiuose, kojose, pilve, atsirasti dusulys ir nuovargis. Kai kurių formų metu pagrindinė problema yra ne siurbimo jėga, o sutrikęs širdies atsipalaidavimas arba pavojingi ritmo sutrikimai.
Skiriamos kelios svarbios Kardiomiopatija formos. Dilatacinė Kardiomiopatija pasireiškia širdies ertmių išsiplėtimu ir susilpnėjusiu susitraukimu. Hipertrofinė Kardiomiopatija reiškia sustorėjusį širdies raumenį, dažnai paveldimą. Restrikcinė Kardiomiopatija yra retesnė - širdis tampa standi ir sunkiai prisipildo kraujo. Aritmogeninė Kardiomiopatija dažniau pažeidžia dešinįjį skilvelį ir siejama su ritmo sutrikimais. Taip pat gali pasitaikyti streso sukelta, pogimdyminė ar dėl kitų ligų išsivysčiusi Kardiomiopatija.
- Dusulys fizinio krūvio metu, vėliau - ir ramybėje.
- Greitas nuovargis, sumažėjusi ištvermė, silpnumas.
- Širdies plakimo pojūtis, permušimai, nereguliarus pulsas.
- Kojų, kulkšnių ar pėdų tinimas.
- Spaudimas, diskomfortas ar skausmas krūtinėje, ypač krūvio metu.
- Galvos svaigimas, silpnumo epizodai, alpimas.
- Dusulys gulint, poreikis miegoti pasidėjus kelias pagalves.
- Naktinis prabudimas dėl oro trūkumo.
- Pilvo pūtimas ar sunkumas dėl skysčių kaupimosi.
- Kosulys, ypač naktį, kartais su putotais skrepliais.
- Staigus svorio didėjimas per kelias dienas dėl skysčių susilaikymo.
- Labai dažnas ar labai retas pulsas, lydimas blogos savijautos.
- Kai kuriems žmonėms Kardiomiopatija ilgą laiką nesukelia jokių simptomų ir nustatoma atsitiktinai.
- Paveldimos formos gali pasireikšti jauname amžiuje, net jei žmogus atrodo visiškai sveikas.
- Simptomų stiprumas ne visada tiksliai parodo ligos pavojingumą, todėl svarbūs instrumentiniai tyrimai.
Kardiomiopatija gali būti paveldima arba įgyta. Paveldimos formos susijusios su genų pakitimais, lemiančiais širdies raumens baltymų struktūrą. Todėl, jei šeimoje buvo Kardiomiopatija, neaiškios kilmės širdies nepakankamumas, staigi mirtis jauname amžiuje ar pavojingi ritmo sutrikimai, verta pasitarti su kardiologu dėl šeimos narių ištyrimo.
Įgytą Kardiomiopatija gali sukelti ilgalaikis aukštas kraujospūdis, persirgtas miokarditas, koronarinė širdies liga, infarktas, širdies vožtuvų ligos, skydliaukės sutrikimai, cukrinis diabetas, nutukimas, miego apnėja. Riziką didina gausus alkoholio vartojimas, kokainas ir kai kurios kitos psichoaktyvios medžiagos.
Kai kurie vaistai, ypač tam tikri chemoterapiniai preparatai, gali pažeisti širdies raumenį, todėl onkologinio gydymo metu kartais atliekama širdies funkcijos stebėsena. Kardiomiopatija taip pat gali būti susijusi su geležies kaupimusi organizme, amiloidoze, sarkoidoze, autoimuninėmis ligomis ar ilgai trunkančiomis infekcijomis. Nėštumo pabaigoje arba pirmais mėnesiais po gimdymo reta forma gali išsivystyti kaip pogimdyminė Kardiomiopatija.
Diagnozė pradedama nuo pokalbio: gydytojas klausia apie dusulį, alpimą, krūtinės skausmą, širdies plakimą, persirgtas ligas, vartojamus vaistus, alkoholį, šeimos istoriją. Apžiūros metu įvertinamas pulsas, kraujospūdis, širdies ūžesiai, plaučių garsai, tinimai.
Pagrindinis tyrimas dažniausiai yra širdies echoskopija. Ji parodo širdies ertmių dydį, sienelių storį, vožtuvų būklę, išstūmimo frakciją ir kraujo tėkmę. Elektrokardiograma padeda nustatyti ritmo sutrikimus, laidumo pakitimus ar buvusio pažeidimo požymius. Holterio monitoravimas registruoja širdies ritmą 24-48 valandas ar ilgiau, todėl naudingas, kai permušimai pasireiškia ne nuolat.
Kraujo tyrimai gali apimti BNP ar NT-proBNP širdies nepakankamumui įvertinti, troponiną, elektrolitus, inkstų ir kepenų rodiklius, skydliaukės hormonus, geležies apykaitos tyrimus. Širdies magnetinio rezonanso tomografija labai tiksliai įvertina miokardo struktūrą, randėjimą, uždegimą ar infiltracines ligas. Kai įtariama koronarinė širdies liga, gali būti atliekama vainikinių arterijų kompiuterinė tomografija arba koronarografija. Tam tikrais atvejais skiriami genetiniai tyrimai, o retais atvejais - širdies raumens biopsija.
Gydymas priklauso nuo Kardiomiopatija formos, simptomų, širdies funkcijos ir ritmo sutrikimų rizikos. Tikslas - sumažinti simptomus, apsaugoti širdį nuo tolesnio silpnėjimo, išvengti hospitalizacijų ir pavojingų aritmijų.
Sergant širdies nepakankamumu gali būti skiriami beta adrenoblokatoriai, AKF inhibitoriai, angiotenzino receptorių blokatoriai arba angiotenzino receptorių ir neprilizino inhibitoriai, mineralokortikoidų receptorių antagonistai, SGLT2 inhibitoriai. Diuretikai padeda pašalinti skysčių perteklių ir mažina tinimą bei dusulį. Jei yra prieširdžių virpėjimas ar didelė trombų rizika, gali prireikti antikoaguliantų. Kai kuriems pacientams reikalingi antiaritminiai vaistai.
Esant didelei staigios mirties rizikai, implantuojamas kardioverteris defibriliatorius. Kai širdies susitraukimai labai nekoordinuoti, gali padėti širdies resinchronizacijos terapija. Kai kuriais hipertrofinės Kardiomiopatija atvejais taikomas pertvaros mažinimas chirurginiu būdu arba alkoholio abliacija. Pažengusiais atvejais svarstoma mechaninė kraujotakos pagalba arba širdies transplantacija.
Ne mažiau svarbi kasdienė priežiūra: nerūkyti, riboti alkoholį, palaikyti tinkamą svorį, kontroliuoti kraujospūdį, cukrinį diabetą ir cholesterolį. Fizinis aktyvumas parenkamas individualiai - daugumai žmonių judėjimas naudingas, tačiau intensyvus varžybinis sportas kai kurioms formoms gali būti pavojingas. Vaistų nutraukti savarankiškai nereikėtų net tada, kai savijauta pagerėja.
Į šeimos gydytoją ar kardiologą kreipkitės, jei atsiranda neįprastas dusulys, greitas nuovargis, širdies permušimai, tinimai, krūtinės diskomfortas ar sumažėjęs fizinis pajėgumas. Taip pat verta pasitikrinti, jei artimam giminaičiui nustatyta Kardiomiopatija arba šeimoje buvo staigios mirties jauname amžiuje.
Skubios pagalbos reikia nedelsiant, jei pasireiškia stiprus krūtinės skausmas, dusulys ramybėje, alpimas, labai greitas ar nereguliarus širdies plakimas su silpnumu, mėlynuojančios lūpos, kraujo atkosėjimas ar staigus ryškus būklės pablogėjimas. Tokiais atvejais geriau kviesti greitąją pagalbą, o ne laukti vizito.
