Arterinė hipertenzija

Dažniausiai nustatoma pirminė, arba esminė, arterinė hipertenzija. Tai reiškia, kad vienos konkrečios priežasties paprastai nepavyksta nurodyti - kraujospūdį didina kelių veiksnių derinys: paveldimumas, amžius, kraujagyslių standėjimas, druskos perteklius maiste, mažas fizinis aktyvumas, antsvoris, stresas, miego stoka ir kiti kasdieniai įpročiai. Tokia arterinė hipertenzija dažniausiai vystosi palaipsniui.

Paveldimumas turi didelę reikšmę. Jei vienas ar abu tėvai sirgo arterine hipertenzija, tikimybė turėti padidėjusį kraujospūdį yra didesnė. Vis dėlto paveldėtas polinkis nėra nuosprendis: gyvenimo būdo pokyčiai ir ankstyva kontrolė gali atitolinti ligą arba palengvinti jos eigą.

Amžius taip pat svarbus. Bėgant metams arterijos tampa standesnės, praranda elastingumą, todėl sistolinis kraujospūdis dažnai didėja. Po menopauzės padidėjusio kraujospūdžio rizika moterims išauga, nes keičiasi hormoninė apsauga ir kraujagyslių reakcijos.

Didelę įtaką daro mityba. Per daug druskos skatina skysčių susilaikymą ir didina kraujagyslių pasipriešinimą. Riziką didina dažnas perdirbtų produktų, rūkytų gaminių, sūrių užkandžių, greito maisto vartojimas. Per mažas kalio, skaidulų, daržovių ir vaisių kiekis taip pat nėra palankus kraujospūdžio kontrolei.

Antsvoris ir nutukimas yra vieni svarbiausių koreguojamų rizikos veiksnių. Kuo daugiau kūno audinių reikia aprūpinti krauju, tuo didesnis krūvis širdžiai. Be to, pilvinis nutukimas susijęs su atsparumu insulinui, uždegiminiais procesais, miego apnėja ir nepalankiais hormoniniais pokyčiais.

Rūkymas pažeidžia kraujagyslių vidinį sluoksnį, skatina spazmus ir aterosklerozę. Alkoholis, ypač vartojamas reguliariai ar didesniais kiekiais, gali tiesiogiai didinti kraujospūdį ir mažinti vaistų veiksmingumą. Kofeinas kai kuriems žmonėms laikinai pakelia kraujospūdį, todėl jautresniems pacientams verta stebėti individualią reakciją.

Antrinė arterinė hipertenzija pasitaiko rečiau, tačiau ją ypač svarbu atpažinti. Ji atsiranda dėl kitos ligos ar būklės: inkstų ligų, inkstų arterijų susiaurėjimo, antinksčių hormonų pertekliaus, skydliaukės sutrikimų, miego apnėjos, kai kurių vaistų ar hormoninių preparatų. Apie antrinę priežastį gydytojas gali pagalvoti, jei kraujospūdis padidėja staiga, yra labai aukštas, sunkiai kontroliuojamas keliais vaistais arba atsiranda jauname amžiuje.

Arterinė hipertenzija diagnozuojama ne pagal vieną atsitiktinį matavimą, o pagal pakartotinius kraujospūdžio duomenis. Kraujospūdis gali laikinai pakilti dėl skausmo, nerimo, fizinio krūvio, kavos, rūkymo ar skubėjimo, todėl gydytojas vertina matavimų visumą ir bendrą paciento būklę.

Teisingas matavimas labai svarbus. Prieš matuojant reikėtų bent 5 minutes ramiai pasėdėti, nekalbėti, nerūkyti ir negerti kavos maždaug 30 minučių prieš matavimą. Manžetė turi tikti žasto apimčiai, ranka turi būti atremta širdies lygyje, kojos - nekryžiuotos. Dažnai rekomenduojama atlikti du ar tris matavimus kelių minučių intervalu ir skaičiuoti vidurkį.

Gydytojas gali paprašyti matuoti kraujospūdį namuose kelias dienas ar savaitę. Namų matavimai padeda atskirti vadinamąją baltojo chalato hipertenziją, kai kraujospūdis pakyla tik gydymo įstaigoje, nuo tikros nuolatinės hipertenzijos. Taip pat galima nustatyti maskuotą hipertenziją, kai kabinete kraujospūdis normalus, bet namuose ar darbe - padidėjęs.

Vienas informatyviausių tyrimų yra 24 valandų ambulatorinis kraujospūdžio stebėjimas. Specialus aparatas automatiškai matuoja kraujospūdį dieną ir naktį. Tai leidžia įvertinti paros ritmą, naktinį kraujospūdį, rytinius pakilimus ir gydymo veiksmingumą. Naktį išliekantis aukštas kraujospūdis siejamas su didesne komplikacijų rizika.

Nustačius arterinę hipertenziją, svarbu įvertinti, ar nėra pažeisti organai taikiniai ir kokia bendra širdies bei kraujagyslių ligų rizika. Paprastai atliekami kraujo tyrimai: kreatininas ir apskaičiuotas glomerulų filtracijos greitis inkstų funkcijai įvertinti, kalis, natris, gliukozė arba glikuotas hemoglobinas, lipidograma, kartais šlapimo rūgštis. Šlapimo tyrimas ir albumino bei kreatinino santykis šlapime padeda aptikti ankstyvą inkstų pažeidimą.

Elektrokardiograma padeda įvertinti širdies ritmą, persirgtų ar esamų širdies pažeidimų požymius, kairiojo skilvelio apkrovą. Kai reikia, atliekama širdies echoskopija - ji tiksliau parodo širdies sienelių storį, vožtuvų būklę ir širdies pumpavimo funkciją. Akių dugno tyrimas gali būti naudingas įtariant tinklainės kraujagyslių pažeidimą.

Jei įtariama antrinė arterinė hipertenzija, gali būti skiriami papildomi tyrimai: inkstų echoskopija, inkstų arterijų ultragarsinis tyrimas, hormonų tyrimai, skydliaukės funkcijos tyrimai, miego apnėjos ištyrimas, rečiau - kompiuterinė tomografija ar magnetinio rezonanso tomografija. Tyrimų apimtis parenkama individualiai, nes ne kiekvienam pacientui reikia visų įmanomų tyrimų.

Arterinė hipertenzija gydoma siekiant ne tik sumažinti skaičius kraujospūdžio matuoklyje, bet ir apsaugoti širdį, smegenis, inkstus bei kraujagysles. Gydymo tikslai priklauso nuo amžiaus, gretutinių ligų, vaistų toleravimo ir bendros rizikos. Dažniausiai gydytojas siekia, kad kraujospūdis būtų kontroliuojamas stabiliai, be didelių svyravimų ir be nemalonių šalutinių reiškinių.

Pirmasis pagrindas - gyvenimo būdo keitimas. Jis reikalingas visiems, net ir tiems, kuriems skiriami vaistai. Druskos mažinimas yra vienas veiksmingiausių žingsnių: verta riboti sūrius produktus, skaityti etiketes, rečiau vartoti perdirbtą maistą ir nebesūdyti patiekalų automatiškai. Daugeliui žmonių naudinga mityba, kurioje gausu daržovių, vaisių, ankštinių, pilno grūdo produktų, žuvies, liesesnių baltymų šaltinių, riešutų, o mažiau sočiųjų riebalų, cukraus ir stipriai perdirbtų gaminių.

Reguliarus fizinis aktyvumas padeda kraujagyslėms išlikti elastingesnėms, gerina svorio kontrolę, mažina streso hormonų poveikį. Dažniausiai rekomenduojama bent 150 minučių vidutinio intensyvumo aerobinio krūvio per savaitę, pavyzdžiui, spartaus ėjimo, važiavimo dviračiu ar plaukimo, jei nėra kontraindikacijų. Svarbu pradėti palaipsniui, ypač jei žmogus ilgai nesportavo arba turi širdies ligų.

Svorio mažinimas, jei yra antsvoris, gali reikšmingai sumažinti kraujospūdį. Net kelių kilogramų netekimas dažnai pagerina rodiklius. Rūkymo atsisakymas yra viena stipriausių investicijų į kraujagyslių sveikatą. Alkoholį rekomenduojama riboti, o kai kuriems pacientams - jo visai atsisakyti. Miegas taip pat nėra smulkmena: nuolatinė miego stoka ir negydoma miego apnėja gali trukdyti suvaldyti kraujospūdį.

Jei vien gyvenimo būdo pokyčių nepakanka arba kraujospūdis nuo pradžių yra reikšmingai padidėjęs, skiriami vaistai. Pagrindinės vaistų grupės yra angiotenziną konvertuojančio fermento inhibitoriai, angiotenzino receptorių blokatoriai, kalcio kanalų blokatoriai, tiazidiniai ar į tiazidus panašūs diuretikai. Kai kuriais atvejais skiriami beta adrenoblokatoriai, mineralokortikoidų receptorių antagonistai ar kiti vaistai. Pasirinkimas priklauso nuo paciento amžiaus, pulso, inkstų funkcijos, diabeto, širdies ligų, buvusių nepageidaujamų reakcijų ir kitų aplinkybių.

Labai dažnai arterinė hipertenzija gydoma dviejų vaistų deriniu, kartais vienoje tabletėje. Tai nėra ženklas, kad liga labai bloga - tiesiog skirtingai veikiantys vaistai mažesnėmis dozėmis dažnai geriau kontroliuoja kraujospūdį ir sukelia mažiau šalutinių reiškinių nei vieno vaisto didelė dozė.

Svarbu vaistus vartoti kasdien taip, kaip paskirta. Kraujospūdžiui pagerėjus, savavališkai nutraukti gydymo nereikėtų, nes pagerėjimas dažnai ir yra vaistų veikimo rezultatas. Jei atsiranda kosulys, tinimai, silpnumas, galvos svaigimas, per lėtas pulsas ar kiti nemalonūs pojūčiai, geriausia pasitarti su gydytoju - dažniausiai galima pakeisti dozę ar vaistą, o ne likti visai be gydymo.

Gydymo sėkmę labai padeda užtikrinti namų kraujospūdžio dienynas. Užrašant rytinius ir vakarinius matavimus, pulsą, vaistų vartojimą ir savijautą, gydytojui lengviau įvertinti tikrą situaciją ir koreguoti gydymą. Svarbu nepermatavinėti kraujospūdžio kas kelias minutes, nes nerimas pats gali jį didinti.

Į šeimos gydytoją verta kreiptis, jei namuose kelias dienas ar savaites kartotinai matuojamas padidėjęs kraujospūdis, net jei savijauta gera. Taip pat reikėtų pasitarti, jei kraujospūdžio skaičiai labai svyruoja, jei vaistai nepadeda pasiekti sutartų tikslų arba jei atsiranda nepageidaujamų vaistų poveikių.

Skubios medicinos pagalbos reikia, jei padidėjus kraujospūdžiui atsiranda krūtinės skausmas, dusulys, staigus silpnumas ar tirpimas vienoje kūno pusėje, kalbos sutrikimas, veido asimetrija, staigus regėjimo sutrikimas, sąmonės pritemimas, traukuliai, labai stiprus neįprastas galvos skausmas, sumišimas ar stiprus nerimas su blogėjančia būkle. Tokie požymiai gali reikšti insultą, miokardo infarktą, ūmų širdies nepakankamumą ar kitą pavojingą komplikaciją.

Jei kraujospūdis labai aukštas, pavyzdžiui, apie 180/120 mmHg ar daugiau, reikia ramiai pasėdėti ir pakartoti matavimą po kelių minučių. Jei skaičiai išlieka labai aukšti arba yra bet kuris iš minėtų simptomų, būtina skubi pagalba. Nereikėtų savarankiškai vartoti svetimų vaistų ar staigiai didinti dozių nepasitarus su medikais, nes per greitas kraujospūdžio sumažinimas taip pat gali būti pavojingas.

Profilaktiškai kraujospūdį verta tikrintis bent kartą per metus, o jei yra rizikos veiksnių - dažniau. Kuo anksčiau arterinė hipertenzija pastebima, tuo lengviau ją suvaldyti ir išvengti ilgalaikių pasekmių.