Reaktyvioji hiperemija

Reaktyvioji hiperemija (lot. hyperaemia reactiva) yra fiziologinis reiškinys, kai po laikinos kraujotakos okliuzijos (pvz., spaudimo) audinyje smarkiai padidėja kraujo tėkmė. Tai natūrali organizmo reakcija, atkurianti deguonies ir maistinių medžiagų pristatymą bei pašalinanti medžiagų apykaitos atliekas.

Funkcija
  • Reaktyvioji hiperemija užtikrina greitą audinių aprūpinimą deguonimi po išeminio periodo.
  • Padeda pašalinti susikaupusius metabolinius produktus, tokius kaip pieno rūgštis.
  • Stimuliuoja vietinę vazodilataciją ir didina kapiliarinę perfuziją.
Kilmė
  • Reiškinys susijęs su vietinių vazodilatatorių (pvz., adenozino, azoto oksido) išsiskyrimu.
  • Kontroliuojamas endotelio funkcijos ir simpatinės nervų sistemos atsako.
  • Dažnai vertinamas naudojant lazerinę Doplerio srauto metriją arba fotopletizmografiją.
Procedūra
  • Pacientas patogiai sėdi ar guli, ranka ar koja atlaisvinama nuo drabužių.
  • Ant tiriamo odos ploto (pvz., dilbio, piršto) uždedamas kraujospūdžio manžetas arba specialus okliuzinis prietaisas.
  • Manžetas pripučiamas iki 200-250 mmHg, siekiant visiškai sustabdyti kraujotaką (išemija).
  • Po 3-5 minučių okliuzija staigiai panaikinama, o kraujo tėkmės pokytis registruojamas jutikliais (pvz., lazeriniu Dopleriu).
  • Įvertinamas maksimalus kraujo tėkmės padidėjimas ir atsistatymo laikas (hiperemijos fazės trukmė).
Sumažėjusi hiperemijos amplitudė
  • Gali rodyti endotelio disfunkciją, aterosklerozę ar mikrocirkuliacijos sutrikimus.
  • Dažnai nustatoma sergant cukriniu diabetu, hipertenzija ar lėtine inkstų liga.
Ilgesnis atsistatymo laikas
  • Būdingas pacientams su periferinių arterijų liga (PAKL).
  • Gali signalizuoti apie veninio nutekėjimo sutrikimus ar kompartmentinį sindromą.
Padidėjusi hiperemijos amplitudė
  • Sveikiems asmenims po intensyvaus fizinio krūvio ar šiluminio poveikio.
  • Patologiškai - esant uždegiminiams procesams (pvz., erysipelas, celiulitas).
Gydytojų specialistai
  • Kardiologai - vertinant periferinę kraujotaką ir endotelio funkciją.
  • Angiologai - diagnozuojant periferinių arterijų ligą (PAKL).
  • Fizioterapeutai - stebint reabilitacijos poveikį mikrocirkuliacijai.
Klinikinės situacijos
  • Įtariant Raynaud fenotipą ar akrocianozę.
  • Vertinant diabetinės pėdos komplikacijų riziką.
  • Po traumų arba operacijų, siekiant patikrinti audinių aprūpinimą krauju.

Susiję simptomai

Ligos, kuriose šio tyrimo reikšmė paprastai sumažėja