24 valandų šlapimo fosforas
24 valandų šlapimo fosforo tyrimas matuoja fosforo kiekį, išskiriamą su šlapimu per parą. Šis tyrimas padeda įvertinti fosforo apykaitą, inkstų funkciją ir kaulų metabolizmą. Gauti rezultatai interpretuojami atsižvelgiant į paciento mitybą, vaistus ir bendrą sveikatos būklę.
Funkcija
- Fosforas yra svarbus mineralas, būtinas kaulų ir dantų struktūrai, ląstelių membranoms, energijos gamybai (ATP) ir DNR sintezei.
- Šlapimo fosforas atspindi fosforo balansą organizme - jo suvartojimą, kaulų apykaitą ir inkstų gebėjimą reguliuoti išskyrimą.
Kilmė
- Fosforas patenka į organizmą su maistu (pieno produktai, mėsa, ankštiniai, grūdai).
- Inkstai filtruoja ir reabsorbuoja fosforą; šlapime išsiskiria perteklius, kontroliuojant parathormonui ir vitaminui D.
Procedūra
- Tyrimui reikalingas visas 24 valandų šlapimas: pirmą rytą po pabudimo ištuštinkite šlapimo pūslę į tualetą (šios dalies nepilti į indą).
- Vėliau visas šlapimas per 24 valandas surenkamas į švarų, tam skirtą indą (laikyti vėsioje vietoje).
- Paskutinį kartą šlapinamasi po 24 valandų (atitinkamą valandą kitą rytą) - ši dalis taip pat surenkama į indą.
- Prieš tyrimą gydytojas gali rekomenduoti 2-3 dienas vengti maisto papildų su fosforu ir laikytis įprastos mitybos.
Priežastys
- Per didelis fosforo suvartojimas su maistu ar papildais.
- Hiperparatiroidizmas (padidėjusi parathormono sekrecija mažina fosforo reabsorbciją inkstuose).
- Vitaminas D perdozavimas arba granulomatinės ligos (sarkoidozė) su padidėjusia aktyvia vitamino D forma.
- Inkstų kanalėlių funkcijos sutrikimai (pvz., Fanconi sindromas).
- Diabetinė ketoacidozė, metabolinė acidozė.
- Kai kurie vaistai (diuretikai, gliukokortikoidai, acetazolamidas).
Klinikinė reikšmė
- Ilgalaikė hiperfosfaturija gali sukelti fosfatinių akmenų susidarymą inkstuose.
- Padidėjęs fosforo netekimas silpnina kaulus ir didina lūžių riziką.
Priežastys
- Hipoparatiroidizmas - sumažėjusi parathormono sekrecija didina fosforo reabsorbciją inkstuose.
- Pseudohipoparatiroidizmas (inkstų atsparumas parathormonui).
- Lėtinė inkstų liga (sumažėjęs glomerulų filtracijos greitis).
- Mažas fosforo suvartojimas su maistu ar malabsorbcija (pvz., sergant celiakija).
- Vitamino D trūkumas (sumažėjusi žarnyno absorbcija).
- Vaistai: ličio preparatai, tiazidiniai diuretikai.
Klinikinė reikšmė
- Hipofosfaturija gali rodyti padidėjusį fosforo kaupimąsi audiniuose ar kauluose.
- Esant inkstų nepakankamumui, mažas šlapimo fosforas gali būti kompensacinis mechanizmas.
Indikacijos
- Įtariama inkstų akmenligė (ypač fosfatiniai akmenys) arba pasikartojantys akmenys.
- Kaulų metabolizmo sutrikimai (osteoporozė, osteomaliacija, Paget'o liga).
- Parathormono ar vitamino D apykaitos sutrikimai (hiperparatiroidizmas, hipoparatiroidizmas).
- Lėtinė inkstų liga ir fosforo balanso vertinimas.
- Pacientai, vartojantys vaistus, veikiančius fosforo apykaitą (diuretikai, gliukokortikoidai).
Gydytojai specialistai
- Nefrologas (inkstų ligos, akmenligė).
- Endokrinologas (parathormono, kaulų metabolizmo sutrikimai).
- Reumatologas ar ortopedas (kaulų ligos).
| Bendra | 400-1300 mg per parą (12,9-42 mmol per parą) suaugusiems, esant įprastai mitybai. |
|---|---|
| Vyrams | 500-1300 mg per parą |
| Moterims | 400-1200 mg per parą |
