Rachitas
Rachitas - tai vaikų kaulų mineralizacijos sutrikimas, dažniausiai susijęs su vitamino D, kalcio arba fosforo stoka. Dėl šios būklės augantys kaulai tampa minkštesni, gali deformuotis, o vaikas gali lėčiau augti ar vėliau pradėti sėdėti, ropoti, vaikščioti. Laiku atpažintas ir tinkamai gydomas rachitas dažniausiai yra sėkmingai koreguojamas.
Rachitas išsivysto tada, kai augančio vaiko kauluose nepakankamai kaupiasi mineralai - pirmiausia kalcis ir fosfatai. Šie mineralai reikalingi tam, kad kaulai būtų tvirti, taisyklingai augtų ir atlaikytų kūno svorį.
Svarbiausias vaidmuo tenka vitaminui D. Jis padeda žarnyne įsisavinti kalcį ir fosforą, palaiko tinkamą jų kiekį kraujyje ir dalyvauja kaulo formavimosi procese. Kai vitamino D trūksta, organizmas negali efektyviai panaudoti kalcio, todėl sutrinka kaulėjimas.
Rachitas dažniausiai nustatomas kūdikiams ir mažiems vaikams, nes jų kaulai intensyviai auga. Labiausiai pažeidžiami ilgieji kojų kaulai, kaukolė, šonkauliai, stuburas, riešai ir kulkšnys. Be kaulų pokyčių, gali būti paveikti raumenys, dantų vystymasis, bendra vaiko raida.
- Padidėjęs prakaitavimas, ypač miegant ar maitinimo metu.
- Vaiko neramumas, dirglumas, prastesnis miegas.
- Sulėtėjęs motorinės raidos progresas - vaikas vėliau pradeda vartytis, sėdėti ar ropoti.
- Raumenų silpnumas, mažesnis aktyvumas.
- Minkštesni kaukolės kaulai kūdikiams, lėčiau užsidarantis momenėlis.
- Išlinkusios kojos, ypač pradėjus vaikščioti.
- Sustorėję riešai, kulkšnys ar šonkaulių jungtys.
- Krūtinės ląstos deformacijos, vadinamieji „rachitiniai karoliai“ ties šonkauliais.
- Sulėtėjęs augimas, mažesnis ūgis pagal amžių.
- Vėluojantis dantų dygimas, silpnesnis dantų emalis.
- Kaulų skausmas, jautrumas, nenoras vaikščioti ar stovėti.
- Dažnesni kaulų lūžiai esant nedidelei traumai.
- Ryškios galūnių ar stuburo deformacijos.
- Traukuliai dėl labai sumažėjusio kalcio kiekio kraujyje.
- Kvėpavimo sunkumai, jei pakitusi krūtinės ląstos forma.
- Labai ryškus raumenų silpnumas ir vystymosi atsilikimas.
Dažniausia rachitas priežastis - vitamino D trūkumas. Vitaminas D gaminasi odoje veikiant saulės spinduliams, taip pat gaunamas su maistu arba papildais. Jei vaikas mažai būna lauke, oda nuolat dengiama drabužiais, naudojama labai stipri apsauga nuo saulės arba gyvenama šiauriniuose kraštuose, vitamino D gali nepakakti.
Riziką didina:
- išimtinai žindymas, jei kūdikis negauna rekomenduojamų vitamino D lašų;
- neišnešiotumas, nes mineralų atsargos sukaupiamos daugiausia nėštumo pabaigoje;
- tamsesnė oda, nes ji lėčiau gamina vitaminą D veikiant saulei;
- nepakankama mityba, mažas kalcio ar fosforo kiekis maiste;
- karvės pieno vartojimas kaip pagrindinis maistas pirmaisiais gyvenimo metais;
- lėtinės žarnyno ligos, celiakija, uždegiminės žarnyno ligos, dėl kurių blogiau įsisavinamos maisto medžiagos;
- kepenų ar inkstų ligos, nes šie organai dalyvauja vitamino D aktyvinime;
- kai kurie vaistai, pavyzdžiui, ilgai vartojami vaistai nuo epilepsijos;
- retos paveldimos ligos, sutrikdančios fosfatų apykaitą arba vitamino D veikimą.
Gydytojas įvertina vaiko augimą, mitybą, vitamino D vartojimą, buvimą saulėje, šeimos ligų istoriją ir apžiūros metu ieško kaulų bei raumenų pokyčių. Svarbu pasakyti, ar vaikas gauna vitamino D papildų, kokia dozė vartojama ir ar ji vartojama reguliariai.
Dažniausiai atliekami tyrimai:
- kraujo tyrimai: kalcio, fosforo, šarminės fosfatazės, parathormono ir 25-hidroksivitamino D kiekis;
- šlapimo tyrimai, padedantys įvertinti mineralų pasišalinimą;
- rentgenograma, dažniausiai riešų, kelių ar kitų augimo zonų, kur matomi tipiniai kaulėjimo sutrikimai;
- prireikus - inkstų, kepenų funkcijos tyrimai;
- įtarus paveldimą formą - genetiniai tyrimai arba vaikų endokrinologo konsultacija.
Diagnozė nustatoma ne pagal vieną požymį, o įvertinus simptomus, apžiūrą ir tyrimų visumą.
Rachitas gydymas priklauso nuo priežasties ir sutrikimo sunkumo. Dažniausiai skiriamas vitaminas D ir, jei reikia, kalcio papildai. Dozę turi parinkti gydytojas, nes per didelis vitamino D kiekis taip pat gali būti žalingas.
Gydymo dalys gali būti:
- vitamino D lašai ar kitos formos pagal vaiko amžių ir tyrimų rezultatus;
- kalcio papildai, jei maiste jo trūksta arba kraujyje nustatomas sumažėjimas;
- mitybos korekcija - daugiau kalcio turinčių produktų, tinkamas kūdikių maitinimas, pagal amžių pritaikyti mišiniai ar maistas;
- saugus buvimas lauke, atsižvelgiant į sezoną, odos tipą ir saulės intensyvumą;
- pagrindinės ligos gydymas, jei rachitas susijęs su žarnyno, inkstų, kepenų ar paveldimais sutrikimais;
- kineziterapija, jei yra raumenų silpnumas ar motorinės raidos vėlavimas;
- ortopedo priežiūra, jei susiformavo ryškios kaulų deformacijos.
Daugeliui vaikų, pradėjus tinkamą gydymą, laboratoriniai rodikliai gerėja per kelias savaites, o kaulų atsistatymas vyksta palaipsniui. Deformacijos gali mažėti vaikui augant, tačiau sunkiais atvejais kartais prireikia ilgesnės ortopedinės priežiūros.
Į šeimos gydytoją ar vaikų gydytoją reikėtų kreiptis, jei pastebite, kad vaikas lėčiau auga, vėluoja raida, yra neįprastai vangus, dažnai prakaituoja, turi išlinkusias kojas, sustorėjusius riešus ar kulkšnis, skundžiasi kaulų skausmu arba nenori vaikščioti.
Skubios pagalbos reikia, jei vaikui pasireiškia traukuliai, stiprus silpnumas, kvėpavimo pasunkėjimas, sąmonės sutrikimas ar įtariamas kaulo lūžis po nedidelės traumos.
Profilaktiškai verta pasitarti su gydytoju dėl vitamino D dozės visiems kūdikiams ir vaikams, ypač rudens-žiemos laikotarpiu, neišnešiotiems kūdikiams, žindomiems kūdikiams ir vaikams, kurie mažai būna lauke. Tinkama profilaktika yra paprasčiausias būdas išvengti rachitas ir jo pasekmių.
