Tartratui rezistentiška rūgštinė fosfatazė
Tartratui rezistentiška rūgštinė fosfatazė (TRAP) - tai fermentas, kurį daugiausia gamina osteoklastai ir aktyvuotos imuninės ląstelės. Šis tyrimas padeda įvertinti kaulų rezorbcijos intensyvumą ir yra svarbus diagnozuojant bei stebint kaulų metabolizmo ligas, tokias kaip Paget'o liga, osteoporozė ar kaulų metastazės.
Pagrindinės savybės
- Fermentas, priskiriamas rūgštinių fosfatazių grupei, pasižymintis atsparumu tartratui.
- Daugiausia išskiriamas osteoklastų kaulų rezorbcijos metu, taip pat randamas makrofaguose ir dendritinėse ląstelėse.
- Kitas pavadinimas - TRAP (angl. tartrate-resistant acid phosphatase) arba TRACP.
Biologinė reikšmė
- Dalyvauja kaulinio audinio remodeliavime, skaidydamas hidroksiapatitą ir kitus kaulų matricos komponentus.
- Kraujo serume TRAP koncentracija atspindi osteoklastų aktyvumą ir kaulų rezorbcijos greitį.
- Padidėjęs aktyvumas siejamas su pagreitėjusia kaulų apykaita, o sumažėjęs - su rezorbcijos slopinimu.
Procedūra
- Tyrimui atlikti reikalingas veninis kraujo mėginys (dažniausiai iš alkūnės duobės venos).
- Specialaus pasiruošimo nereikia, tačiau rekomenduojama kraujo duoti ryte nevalgius, ypač jei kartu tiriami ir kiti biocheminiai rodikliai.
- Prieš tyrimą informuokite gydytoją apie vartojamus vaistus - bisfosfonatus, hormoninius preparatus ar denosumabą, nes jie gali paveikti rezultatus.
- Mėginys turi būti laikomas tinkamomis sąlygomis; hemolizė gali iškreipti rezultatus.
Patologinės būklės
- Paget'o liga - ryškus TRAP aktyvumo padidėjimas, atspindintis nekontroliuojamą kaulų remodeliavimąsi.
- Hiperparatirozė - dėl padidėjusio parathormono kiekio stimuliuojama kaulų rezorbcija.
- Osteoporozė, ypač po menopauzės ar dėl gliukokortikoidų vartojimo - padidėjusi kaulų apykaita.
- Kaulų metastazės (piktybiniai navikai, tokie kaip krūties, prostatos, plaučių vėžys) - vietinis osteoklastų aktyvavimas.
- Gaucher liga - lizosominė kaupimo liga, kuriai būdingas labai aukštas TRAP kiekis.
- Uždegiminės sąnarių ligos: reumatoidinis artritas, ankilozuojantis spondilitas, psoriazinis artritas.
- Talasemija, mielofibrozė, inkstų osteodistrofija.
Fiziologiniai veiksniai
- Vaikystė ir brendimas - aktyvus kaulų augimas ir remodeliacija.
- Nėštumas ir žindymo laikotarpis - padidėjęs kalcio poreikis skatina kaulų rezorbciją.
- Fizinis aktyvumas (intensyvios treniruotės) - laikinas kaulų apykaitos pagreitėjimas.
Sumažėjimo priežastys
- Gydymas bisfosfonatais (pvz., alendronatu, zoledrono rūgštimi) - slopina osteoklastų aktyvumą.
- Gydymas denosumabu (RANKL inhibitoriumi) - stipriai mažina kaulų rezorbciją.
- Hipoparatireozė - per maža parathormono sekrecija sumažina osteoklastų aktyvumą.
- Ilgalaikis kortikosteroidų vartojimas gali slopinti kaulų apykaitą, nors kartais juos vartojant TRAP gali būti normalus ar net padidėjęs dėl osteoporozės.
- Sumažėjęs fizinis aktyvumas, imobilizacija - lokalus kaulų rezorbcijos slopinimas (tačiau ilgalaikė imobilizacija gali ir padidinti).
Dažniausios indikacijos
- Įtariant aktyvią Paget'o ligą, kaulų skausmą ar patologinius lūžius.
- Vertinant osteoporozės gydymo efektyvumą (pvz., po bisfosfonatų kurso).
- Įtariant kaulų metastazes, kai padidėjusi šarminė fosfatazė ir nežinoma jos kilmė.
- Diagnozuojant ir stebint Gaucher ligą (TRAP naudojamas kaip papildomas žymuo).
- Esant uždegiminiams artritams, kai norima įvertinti kaulų erozijų aktyvumą.
- Tyrimą gali skirti: reumatologas, ortopedas, endokrinologas, onkologas ar hematologas.
| Bendra | Norma priklauso nuo laboratorijos metodo, amžiaus ir lyties. Paprastai suaugusiųjų vertės svyruoja nuo 0,5 iki 5,0 U/L. Vaikams ir paaugliams, ypač augimo spurto laikotarpiu, normos gali būti žymiai aukštesnės (iki 10-15 U/L). Moterims po menopauzės dėl natūraliai padidėjusios kaulų apykaitos normos riba šiek tiek aukštesnė. |
|---|---|
| Vyrams | 0,5-4,5 U/L |
| Moterims | 0,5-5,0 U/L |
