Osteoporozė
Osteoporozė yra lėtinė kaulų liga, dėl kurios kaulai tampa trapūs, praranda tankį ir lengviau lūžta. Ji dažnai vadinama „tyliąja epidemija“, nes ilgą laiką nesukelia jokių simptomų, kol įvyksta pirmasis lūžis. Laiku nustačius osteoporozę ir pradėjus gydymą, galima žymiai sumažinti lūžių riziką ir išlaikyti aktyvų gyvenimą.
Osteoporozė - tai sisteminė kaulų metabolizmo liga, kurios metu suyra kaulinio audinio mikrostruktūra, o kaulų masė mažėja greičiau, nei spėjama atsinaujinti. Dėl to kaulai tampa porėti, trapūs ir neatsparūs net menkiems sužalojimams. Dažniausiai pažeidžiami slanksteliai, šlaunikaulio kaklelis, riešo kaulai, tačiau procesas gali apimti visą skeletą. Praradus 30-40 % kaulų masės, lūžio rizika išauga dešimteriopai.
- Osteoporozė ankstyvose stadijose dažniausiai neturi jokių simptomų - pacientas jaučiasi sveikas.
- Pirmasis signalas gali būti nugaros skausmas, atsirandantis dėl stuburo slankstelių mikrolūžių.
- Ūgio mažėjimas (daugiau nei 2-3 cm per metus) - dėl slankstelių suspaudimo.
- Sustingusi, susikūprinusi laikysena (vadinamoji „našlės kupra“) - krūtinės kifozė.
- Lengvai kylantys lūžiai - net po iš pažiūros nereikšmingo kritimo ar smūgio.
- Ilgalaikis, nuolatinis nugaros ar klubų srities skausmas.
Osteoporozę lemia kaulų rezorbcijos (irimo) ir formavimosi disbalansas. Riziką didina keli veiksniai: amžius (ypač moterims po menopauzės, kai krenta estrogenų lygis), moteriška lytis, mažas kūno svoris, paveldimumas (jei tėvai sirgo osteoporoze), nepakankamas kalcio ir vitamino D suvartojimas, sėslus gyvenimo būdas, rūkymas, piktnaudžiavimas alkoholiu, ilgalaikis gliukokortikoidų vartojimas, lėtinės ligos (reumatoidinis artritas, cukrinis diabetas, laktazės trūkumas).
Pagrindinis osteoporozės diagnostikos metodas yra kaulų mineralinio tankio matavimas (DEXA - dvigubos energijos rentgeno absorbciometrija). Šis tyrimas neskausmingas, greitas ir leidžia įvertinti lūžių riziką. Papildomai gali būti atliekami kraujo tyrimai: kalcio, vitamino D, parathormono, tirotropino (TSH) kiekio nustatymas. Jei lūžis jau įvyko, rentgeno nuotrauka padeda patvirtinti jo pobūdį. Kartais vertinamas ir kaulų apykaitos rodiklis (kaulų remodeliavimo žymenys).
Osteoporozės gydymu siekiama sustabdyti kaulų masės nykimą, padidinti kaulų tankį ir sumažinti lūžių riziką. Vaistiniai preparatai skiriami pagal ligos sunkumą: bisfosfonatai (alendronatas, risedronatas), denosumabas, estrogenų agonistai/antagonistai (raloksifenas) arba parathormono analogas (teriparatidas). Kalcio (1000-1200 mg/d.) ir vitamino D (800-2000 TV/d.) papildai yra gydymo pagrindas. Fizinis aktyvumas - ypač svorio nešimas ir jėgos treniruotės - skatina kaulų stiprėjimą. Patartina vengti rūkymo, riboti alkoholį, užtikrinti subalansuotą mitybą, turtingą baltymų ir maistinių medžiagų.
Nedelsiant kreipkitės, jei: staiga atsirado stiprus nugaros skausmas po kritimo, kilnojimo ar net be aiškios priežasties; sumažėjo ūgis ar atsirado kupra; įvyko lūžis po minimalios traumos (pvz., kritus iš stovimos padėties); sergate ilgalaike liga, dėl kurios vartojami kaulus silpninantys vaistai. Taip pat reikėtų pasitarti su gydytoju, jei jums virš 50 metų ir artimi giminaičiai sirgo osteoporoze - profilaktinis DEXA tyrimas gali padėti laiku imtis prevencijos.
