Hiperparatireozė
Hiperparatireozė - tai būklė, kai prieskydinės liaukos gamina per daug parathormono, todėl sutrinka kalcio ir fosforo pusiausvyra organizme. Šis sutrikimas gali ilgai nesukelti ryškių nusiskundimų, tačiau negydomas pažeidžia kaulus, inkstus, širdies ir kraujagyslių sistemą bei blogina bendrą savijautą. Laiku nustatyta Hiperparatireozė dažniausiai gali būti sėkmingai kontroliuojama arba išgydoma.
Hiperparatireozė yra endokrininės sistemos liga, susijusi su prieskydinėmis liaukomis. Tai mažos, dažniausiai keturios liaukutės, esančios kakle, už skydliaukės. Jos gamina parathormoną, kuris padeda palaikyti normalų kalcio kiekį kraujyje.
Parathormonas veikia keliais keliais: skatina kalcio išsiskyrimą iš kaulų, didina kalcio pasisavinimą žarnyne per vitaminą D ir padeda inkstams sulaikyti kalcį, kartu skatindamas fosforo šalinimą. Kai parathormono gaminama per daug, kalcio kiekis kraujyje gali padidėti, o kaulai pamažu netenka mineralų.
Dažniausiai skiriamos trys Hiperparatireozė formos:
- Pirminė Hiperparatireozė - kai viena ar kelios prieskydinės liaukos tampa pernelyg aktyvios. Dažniausia priežastis yra gerybinis prieskydinės liaukos navikas - adenoma.
- Antrinė Hiperparatireozė - kai prieskydinės liaukos reaguoja į ilgalaikį kalcio trūkumą ar sutrikusią mineralų apykaitą, dažniausiai dėl lėtinės inkstų ligos arba vitamino D stokos.
- Tretinė Hiperparatireozė - kai po ilgos antrinės formos prieskydinės liaukos tampa savarankiškai aktyvios ir gamina parathormoną net tada, kai jo nebereikėtų.
Svarbiausi organai, kuriuos veikia Hiperparatireozė, yra kaulai ir inkstai. Kaulai gali retėti, didėja osteoporozės ir lūžių rizika. Inkstuose gali formuotis akmenys, blogėti inkstų funkcija. Padidėjęs kalcio kiekis taip pat gali sukelti nuovargį, troškulį, virškinimo sutrikimus, nuotaikos pokyčius ir širdies ritmo sutrikimus.
- Nuolatinis ar nepaaiškinamas nuovargis, silpnumas, sumažėjusi ištvermė.
- Padidėjęs troškulys ir dažnesnis šlapinimasis, ypač jei kraujyje padidėjęs kalcio kiekis.
- Raumenų silpnumas, maudimas, kartais sąnarių ar kaulų skausmai.
- Vidurių užkietėjimas, pilvo pūtimas, pykinimas, sumažėjęs apetitas.
- Sunkiau susikaupti, sulėtėjęs mąstymas, dirglumas, prastesnė nuotaika ar nerimas.
- Kaulų retėjimas, nustatomas atliekant kaulų mineralinio tankio tyrimą.
- Dažnesni kaulų lūžiai po nedidelių traumų.
- Inkstų akmenligė: stiprus šono ar nugaros skausmas, kraujas šlapime, pykinimas.
- Pasikartojančios šlapimo takų infekcijos arba pablogėjusi inkstų funkcija.
- Ilgainiui - ūgio mažėjimas, laikysenos pakitimai dėl stuburo slankstelių suspaudimo lūžių.
- Ryškus mieguistumas, sumišimas, dezorientacija.
- Didelis silpnumas, dehidratacija, labai stiprus troškulys.
- Širdies permušimai, nereguliarus pulsas, krūtinės diskomfortas.
- Stiprus pilvo skausmas, pasikartojantis vėmimas.
- Labai padidėjęs kalcio kiekis kraujyje, nustatytas tyrimais, net jei simptomai atrodo nespecifiniai.
Hiperparatireozė priežastys priklauso nuo ligos formos. Pirminė Hiperparatireozė dažniausiai atsiranda dėl vienos prieskydinės liaukos adenomos. Tai paprastai gerybinis darinys, kuris pradeda gaminti per daug parathormono. Rečiau padidėja kelios liaukos arba nustatomas prieskydinių liaukų hiperplazinis pakitimas. Labai retai priežastis būna prieskydinės liaukos vėžys.
Antrinė Hiperparatireozė dažniausiai išsivysto sergant lėtine inkstų liga. Kai inkstai nebegali tinkamai pašalinti fosforo ir aktyvinti vitamino D, mažėja kalcio pasisavinimas, todėl prieskydinės liaukos ima gaminti daugiau parathormono. Kita svarbi priežastis - ilgalaikė vitamino D stoka, nepakankamas kalcio gavimas su maistu arba sutrikęs maistinių medžiagų pasisavinimas, pavyzdžiui, po kai kurių žarnyno operacijų ar sergant malabsorbcijos ligomis.
Rizikos veiksniai:
- Amžius - pirminė Hiperparatireozė dažniau nustatoma vyresniems žmonėms.
- Lytis - dažniau serga moterys, ypač po menopauzės.
- Ilgalaikė vitamino D stoka.
- Lėtinė inkstų liga.
- Kaklo srities spindulinis gydymas praeityje.
- Paveldimi endokrininiai sindromai, pavyzdžiui, dauginė endokrininė neoplazija.
- Kai kurie vaistai, pavyzdžiui, litis, galintis veikti prieskydinių liaukų funkciją.
Svarbu suprasti, kad Hiperparatireozė dažnai nėra susijusi su paciento klaida ar netinkamu gyvenimo būdu. Vis dėlto pakankamas vitamino D kiekis, tinkama inkstų ligų kontrolė ir reguliari profilaktika padeda ligą pastebėti anksčiau.
Hiperparatireozė dažnai nustatoma atsitiktinai, kai profilaktiniuose kraujo tyrimuose randamas padidėjęs kalcio kiekis. Gydytojas vertina ne vieną skaičių, o visą mineralų apykaitos vaizdą, simptomus ir galimas priežastis.
Pagrindiniai tyrimai:
- Bendro kalcio kiekis kraujyje ir, prireikus, jonizuotas kalcis.
- Parathormono kiekis kraujyje.
- Fosforo kiekis kraujyje.
- 25-hidroksivitamino D tyrimas.
- Kreatininas ir glomerulų filtracijos greitis, padedantys įvertinti inkstų funkciją.
- Šarminė fosfatazė, kuri gali rodyti aktyvesnę kaulų apykaitą.
- Kalcio kiekis paros šlapime, padedantis įvertinti akmenligės riziką ir atskirti kai kurias paveldimas būkles.
Jei įtariama pirminė Hiperparatireozė ir svarstomas operacinis gydymas, atliekami vaizdiniai tyrimai prieskydinei liaukai surasti. Tai gali būti kaklo ultragarsinis tyrimas, prieskydinių liaukų scintigrafija, kartais kompiuterinė tomografija, įskaitant keturių fazių kompiuterinę tomografiją, arba magnetinio rezonanso tomografija. Šie tyrimai paprastai atliekami ne tam, kad patvirtintų pačią diagnozę, o tam, kad chirurgas tiksliai žinotų, kuri liauka yra pakitusi.
Taip pat svarbu įvertinti ligos padarinius. Kaulų mineralinio tankio tyrimas, vadinamas densitometrija, padeda nustatyti osteopeniją ar osteoporozę. Inkstų ultragarsinis tyrimas ar kompiuterinė tomografija gali parodyti inkstų akmenis arba kalcio sankaupas inkstuose.
Diagnozuojant antrinę Hiperparatireozė, ypač sergant lėtine inkstų liga, gydytojas vertina kalcio, fosforo, parathormono, vitamino D rodiklius kartu su inkstų funkcijos tyrimais ir vartojamais vaistais.
Hiperparatireozė gydymas priklauso nuo priežasties, kalcio kiekio, simptomų, amžiaus, inkstų funkcijos, kaulų būklės ir paciento bendros sveikatos. Tikslas - normalizuoti kalcio ir parathormono pusiausvyrą, apsaugoti kaulus bei inkstus ir sumažinti komplikacijų riziką.
Pirminė Hiperparatireozė dažniausiai veiksmingiausiai gydoma chirurgiškai - pašalinama pakitusi prieskydinė liauka arba liaukos. Operacija vadinama paratiroidektomija. Ji ypač rekomenduojama, jei kalcio kiekis ryškiai padidėjęs, yra inkstų akmenų, blogėja inkstų funkcija, nustatyta osteoporozė, pacientas jaunesnis arba yra aiškių simptomų. Patyrusio chirurgo atliekama operacija dažnai leidžia ligą išgydyti.
Jei liga lengva ir operacija tuo metu nebūtina arba pacientas jos negali atlikti, gali būti taikomas stebėjimas. Tuomet reguliariai tikrinamas kalcis, inkstų funkcija, parathormonas, atliekama kaulų tankio kontrolė. Svarbu gerti pakankamai skysčių, vengti dehidratacijos, neviršyti nereikalingų kalcio papildų dozių ir aptarti visus vartojamus vaistus su gydytoju.
Vaistai gali būti skiriami tam tikrais atvejais:
- Cinakalcetas mažina parathormono poveikį ir gali sumažinti kalcio kiekį kraujyje.
- Bisfosfonatai arba denosumabas gali būti skiriami kaulų tankiui gerinti, jei yra osteoporozė.
- Vitaminas D skiriamas atsargiai, jei nustatoma jo stoka, stebint kalcio kiekį.
Antrinė Hiperparatireozė gydoma šalinant priežastį. Sergant lėtine inkstų liga, gali būti skiriami fosforo rišikliai, aktyvios vitamino D formos, kalcimimetikai, koreguojama mityba, dializės režimas. Jei prieskydinės liaukos labai padidėjusios ir vaistai neveiksmingi, kartais prireikia operacijos.
Gyvensena taip pat svarbi. Rekomenduojamas reguliarus fizinis aktyvumas pagal galimybes, ypač svorį laikantys pratimai kaulams stiprinti, rūkymo atsisakymas, saikingas alkoholio vartojimas, pakankamas skysčių kiekis. Mityba turėtų būti subalansuota, tačiau savarankiškai smarkiai riboti kalcį dažniausiai nerekomenduojama - tai reikėtų aptarti su gydytoju.
Į gydytoją verta kreiptis, jei kraujo tyrimuose nustatytas padidėjęs kalcio kiekis arba padidėjęs parathormonas, net jei jaučiatės gerai. Hiperparatireozė gali ilgai progresuoti tyliai, todėl ankstyvas įvertinimas padeda išvengti kaulų ir inkstų pažeidimo.
Planuokite konsultaciją, jei vargina nuolatinis nuovargis, neaiškus raumenų silpnumas, kaulų skausmai, dažnas šlapinimasis, troškulys, vidurių užkietėjimas, nuotaikos ar atminties pokyčiai. Taip pat reikėtų išsitirti, jei buvo inkstų akmenligė, osteoporozė ar lūžis po nedidelės traumos.
Skubios pagalbos reikia, jei atsiranda stiprus silpnumas, sumišimas, ryški dehidratacija, labai stiprus troškulys, pasikartojantis vėmimas, stiprus pilvo ar šono skausmas, kraujas šlapime, širdies ritmo sutrikimai arba krūtinės skausmas. Tai gali būti labai padidėjusio kalcio kiekio ar inkstų akmenligės komplikacijų požymiai.
Jei jau diagnozuota Hiperparatireozė, svarbu laikytis kontrolės plano. Net ir tada, kai simptomų nėra, reguliarūs tyrimai padeda laiku pastebėti pokyčius ir parinkti tinkamiausią gydymą.
