Hipokalcemija
Hipokalcemija - tai būklė, kai kraujyje sumažėja kalcio kiekis. Kalcis svarbus ne tik kaulams: jis būtinas raumenų susitraukimui, nervinių impulsų perdavimui, širdies ritmui ir kraujo krešėjimui. Lengva hipokalcemija gali nesukelti ryškių požymių, tačiau staigus ar didelis kalcio trūkumas gali būti pavojingas ir reikalauti skubios pagalbos.
Hipokalcemija nustatoma tada, kai bendrojo arba jonizuoto kalcio koncentracija kraujyje yra mažesnė nei norma. Mediciniškai svarbiausias yra jonizuotas kalcis - aktyvioji kalcio forma, tiesiogiai dalyvaujanti ląstelių veikloje.
Kalcis organizme glaudžiai susijęs su prieskydinių liaukų hormonu, vitaminu D, magniu, fosforu, inkstų ir žarnyno veikla. Prieskydinės liaukos reguliuoja kalcio kiekį kraujyje: kai kalcio sumažėja, jos išskiria parathormoną, kuris padeda išlaisvinti kalcį iš kaulų, gerina jo pasisavinimą žarnyne ir mažina netekimą per inkstus.
Sutrikus bet kuriai šios reguliavimo sistemos daliai, gali išsivystyti hipokalcemija. Labiausiai nukenčia nervų ir raumenų sistema, todėl atsiranda dilgčiojimas, mėšlungis, raumenų trūkčiojimai. Sunkesniais atvejais gali sutrikti širdies ritmas, prasidėti traukuliai ar sąmonės sutrikimas.
- Dilgčiojimas ar tirpimas aplink lūpas, liežuvyje, pirštuose, pėdose.
- Raumenų mėšlungis, ypač blauzdose ar plaštakose.
- Nuovargis, bendras silpnumas, sumažėjęs darbingumas.
- Nerimas, dirglumas, nemiga ar sunkumas susikaupti.
- Sausa oda, trapūs nagai, plaukų slinkimas, jei būklė užsitęsia.
- Raumenų trūkčiojimai, spazmai, plaštakų ar pėdų „sustingimas“.
- Veido raumenų trūkčiojimas, kartais pastebimas apžiūros metu.
- Širdies plakimo pojūtis, nereguliarus pulsas.
- Dusulys ar gerklų spazmo pojūtis, ypač esant sunkiai būklei.
- Galvos svaigimas, alpimas, sąmonės pritemimas.
- Traukuliai.
- Sąmonės netekimas.
- Ryškus širdies ritmo sutrikimas.
- Staigus dusulys, mėlynavimas, krūtinės skausmas.
Dažna hipokalcemijos priežastis - prieskydinių liaukų funkcijos sumažėjimas. Tai gali nutikti po skydliaukės ar kaklo srities operacijų, rečiau dėl autoimuninių ligų ar įgimtų sutrikimų.
Kitos svarbios priežastys:
- vitamino D trūkumas dėl nepakankamo saulės poveikio, mitybos, kepenų ar inkstų ligų;
- lėtinė inkstų liga, kai sutrinka vitamino D aktyvinimas ir fosforo šalinimas;
- magnio trūkumas, kuris slopina parathormono veikimą;
- ūminis pankreatitas;
- didelis fosforo kiekis kraujyje;
- kai kurie vaistai, pavyzdžiui, bisfosfonatai, denosumabas, tam tikri diuretikai, vaistai nuo epilepsijos;
- malabsorbcija, celiakija, uždegiminės žarnyno ligos, po skrandžio ar žarnyno operacijų;
- sepsis, sunkios ūminės ligos, masyvūs kraujo perpylimai.
Rizika didesnė vyresniems žmonėms, asmenims, kurių mityba skurdi, sergantiems inkstų ligomis, po kaklo srities operacijų, taip pat tiems, kurie ilgą laiką vartoja vaistus, galinčius keisti kalcio apykaitą.
Gydytojas pirmiausia įvertina simptomus, vartojamus vaistus, buvusias operacijas, mitybą, inkstų ar virškinimo ligas. Svarbu žinoti, ar simptomai atsirado staiga, ar tęsiasi ilgai.
Pagrindiniai tyrimai:
- bendrojo kalcio kiekis kraujyje;
- jonizuoto kalcio tyrimas, ypač jei albumino kiekis pakitęs;
- albuminas, nes dalis kalcio kraujyje yra susijusi su baltymais;
- magnis ir fosforas;
- parathormonas;
- 25-hidroksivitaminas D;
- kreatininas ir glomerulų filtracijos greitis inkstų funkcijai įvertinti;
- elektrokardiograma, jei yra širdies plakimas, alpimas ar įtariamas ritmo sutrikimas.
Kai kuriais atvejais atliekami papildomi tyrimai: šlapimo kalcio kiekis, kepenų funkcijos tyrimai, celiakijos tyrimai, kaklo srities echoskopija arba kiti vaizdiniai tyrimai, jei ieškoma konkrečios priežasties.
Gydymas priklauso nuo kalcio sumažėjimo laipsnio, simptomų ir priežasties. Lengva hipokalcemija dažnai gydoma geriamaisiais kalcio preparatais ir vitaminu D. Jei trūksta magnio, būtina jį koreguoti, nes be magnio kalcio kiekis gali nesinormalizuoti.
Dažniausios gydymo kryptys:
- kalcio karbonato arba kalcio citrato preparatai;
- vitaminas D arba aktyvios jo formos, pavyzdžiui, kalcitriolis, kai sutrikusi prieskydinių liaukų ar inkstų veikla;
- magnio papildymas, jei nustatytas trūkumas;
- pagrindinės ligos gydymas, pavyzdžiui, inkstų ligos, malabsorbcijos ar vitamino D stokos;
- vaistų peržiūra, jei hipokalcemiją galėjo sukelti vartojami preparatai.
Sunki, simptominė hipokalcemija gydoma ligoninėje, dažniausiai į veną leidžiamu kalciu, stebint širdies ritmą ir pakartotinai tiriant kraują. Savarankiškai vartoti dideles kalcio ar vitamino D dozes nereikėtų, nes per didelis kiekis gali sukelti inkstų akmenis, širdies ritmo sutrikimus ar kalcio kaupimąsi audiniuose.
Į šeimos gydytoją ar gydytoją endokrinologą reikėtų kreiptis, jei kartojasi dilgčiojimas aplink lūpas ar pirštuose, vargina mėšlungis, raumenų trūkčiojimai, nepaaiškinamas nuovargis, buvo atlikta skydliaukės ar kaklo operacija, sergate inkstų liga arba vartojate vaistus, galinčius mažinti kalcio kiekį.
Skubios pagalbos reikia, jei atsiranda traukuliai, sąmonės netekimas, stiprus dusulys, krūtinės skausmas, alpimas, ryškus širdies ritmo sutrikimas ar staigus viso kūno raumenų spazmas. Tokiais atvejais hipokalcemija gali būti pavojinga gyvybei, todėl delsti nereikėtų.
