Periferinių arterijų liga
Periferinių arterijų liga - tai kraujotakos sutrikimas, kai susiaurėjusios arba užsikimšusios arterijos nepakankamai aprūpina kojas, rečiau rankas, krauju. Dažniausiai ši liga vystosi lėtai, todėl pirmieji požymiai gali būti priskiriami nuovargiui ar amžiui. Laiku atpažinta Periferinių arterijų liga padeda išvengti žaizdų, galūnės išemijos, infarkto ar insulto rizikos.
Periferinių arterijų liga dažniausiai atsiranda dėl aterosklerozės - proceso, kai arterijų sienelėse kaupiasi riebalinės apnašos, cholesterolis, uždegiminės ląstelės ir kalcis. Kraujagyslės spindis siaurėja, arterijos tampa mažiau elastingos, todėl raumenys ir audiniai gauna mažiau deguonies.
Dažniausiai pažeidžiamos kojų arterijos: klubinės, šlauninės, pakinklio ir blauzdos kraujagyslės. Kai žmogus eina, kojų raumenims reikia daugiau kraujo. Jei arterijos susiaurėjusios, atsiranda skausmas, mėšlungis ar sunkumas blauzdose, šlaunyse arba sėdmenyse. Pailsėjus poreikis deguoniui sumažėja, todėl skausmas dažnai praeina.
Periferinių arterijų liga svarbi ne tik dėl kojų simptomų. Ji rodo, kad aterosklerozė gali būti ir kitose kraujagyslėse, įskaitant širdies bei smegenų arterijas. Todėl sergant šia liga padidėja miokardo infarkto ir insulto tikimybė.
- Skausmas, mėšlungis ar tempimas blauzdoje, šlaunyje arba sėdmenyje einant.
- Skausmo sumažėjimas sustojus ir pailsėjus.
- Kojų nuovargis, silpnumas ar sunkumo jausmas fizinio krūvio metu.
- Šaltos pėdos arba blauzdos, ypač lyginant abi kojas.
- Sumažėjęs ar sunkiai apčiuopiamas pulsas pėdoje.
- Skausmas pėdoje ar pirštuose ramybėje, ypač naktį.
- Negyjančios žaizdos, opos ant pėdų ar blauzdų.
- Pėdos odos blyškumas, melsvumas arba patamsėjimas.
- Plaukų sumažėjimas ant blauzdų, plonesnė, blizganti oda.
- Nagų augimo sulėtėjimas ar trapumas.
- Kai kuriems žmonėms Periferinių arterijų liga ilgą laiką nesukelia aiškių nusiskundimų.
- Simptomai gali būti silpnesni sergant cukriniu diabetu dėl nervų pažeidimo.
- Judėjimo ribojimas dėl kitų ligų gali paslėpti tipinį skausmą einant.
Pagrindinė priežastis - aterosklerozė. Ji vystosi daugelį metų, o jos eigą spartina keli veiksniai. Didžiausią įtaką turi rūkymas: nikotinas ir kitos medžiagos pažeidžia kraujagyslių vidinį sluoksnį, skatina spazmus ir krešulių formavimąsi.
Riziką taip pat didina cukrinis diabetas, padidėjęs arterinis kraujospūdis, didelis mažo tankio cholesterolio kiekis, nutukimas, mažas fizinis aktyvumas ir vyresnis amžius. Svarbi ir šeiminė anamnezė - jei artimi giminaičiai sirgo ankstyva širdies ar kraujagyslių liga, tikimybė susirgti didesnė.
Rečiau arterijų susiaurėjimą gali sukelti kraujagyslių uždegiminės ligos, traumos, spindulinio gydymo pasekmės ar įgimti kraujagyslių ypatumai.
Gydytojas pirmiausia išklauso nusiskundimus: kada atsiranda skausmas, kiek metrų galima nueiti, ar skausmas praeina sustojus, ar yra žaizdų. Apžiūros metu vertinama odos spalva, temperatūra, žaizdos, pėdų pulsai.
Vienas svarbiausių tyrimų - kulkšnies ir žasto spaudimo indeksas. Jo metu kraujospūdis matuojamas rankoje ir ties kulkšnimi, o gauti skaičiai palyginami. Sumažėjęs indeksas rodo sutrikusią kojų kraujotaką.
Dažnai atliekamas kraujagyslių ultragarsinis tyrimas su dopleriu, padedantis įvertinti kraujo tėkmę ir susiaurėjimo vietą. Jei planuojamas intervencinis gydymas arba diagnozė neaiški, gali būti skiriama kompiuterinės tomografijos angiografija, magnetinio rezonanso angiografija arba invazinė angiografija. Taip pat atliekami kraujo tyrimai: gliukozė, glikozilintas hemoglobinas, lipidograma, inkstų funkcijos rodikliai.
Gydymo tikslas - sumažinti simptomus, pagerinti ėjimo atstumą ir apsaugoti nuo infarkto, insulto bei galūnės netekimo. Pirmas žingsnis - rizikos veiksnių korekcija. Svarbiausia visiškai mesti rūkyti. Tai viena veiksmingiausių priemonių ligos progresavimui stabdyti.
Rekomenduojamas prižiūrimas vaikščiojimo treniruočių planas: einama iki vidutinio skausmo, pailsima ir vėl tęsiama. Ilgainiui kraujotaka prisitaiko, o ėjimo atstumas didėja.
Vaistai parenkami individualiai. Dažnai skiriami antitrombocitiniai vaistai, pavyzdžiui, aspirinas arba klopidogrelis, cholesterolį mažinantys statinai, kraujospūdį ir cukraus kiekį reguliuojantys vaistai. Kai kuriais atvejais simptomams mažinti gali būti taikomi specialūs kraujotaką gerinantys vaistai.
Jei kraujotaka labai sutrikusi, yra ramybės skausmas ar negyjančios žaizdos, svarstomas intervencinis gydymas: balioninė angioplastika, stento įdėjimas arba kraujagyslės šuntavimo operacija.
Į šeimos gydytoją ar kraujagyslių chirurgą verta kreiptis, jei einant reguliariai atsiranda kojų skausmas, tirpimas ar silpnumas, ypač jei simptomai praeina pailsėjus. Taip pat būtina pasitikrinti žmonėms, kurie rūko, serga cukriniu diabetu, turi aukštą kraujospūdį ar padidėjusį cholesterolį.
Skubios pagalbos reikia, jei staiga atsiranda stiprus kojos skausmas, pėda tampa šalta, blyški ar melsva, sutrinka jutimas arba nebegalite pajudinti pėdos. Nedelskite ir tada, kai atsiranda juoduojantis pirštas, greitai didėjanti žaizda, pūliavimas ar karščiavimas. Tokie požymiai gali rodyti pavojingai sutrikusią kraujotaką ar infekciją.
