Segmentinio arterijų spaudimo tyrimas
Segmentinio arterijų spaudimo tyrimas (SAT) - tai neinvazinis kraujotakos tyrimas, matuojantis sistolinį kraujospūdį skirtingose kojų ar rankų arterijų segmentuose. Tyrimas padeda nustatyti arterijų susiaurėjimo (stenozės) ar užsikimšimo vietą ir įvertinti periferinės kraujotakos būklę.
Tyrimo esmė
- Matuoja kraujospūdį keliuose galūnės lygiuose (šlaunis, blauzda, pėda) ir lygina jį su kraujospūdžiu rankoje.
- Pagrindinis rodiklis - kulkšnies-žasto indeksas (ABI) - apskaičiuojamas dalijant aukščiausią kulkšnies sistolinį spaudimą iš aukščiausio žasto sistolinio spaudimo.
- Segmentiniai gradientai (spaudimo skirtumai tarp gretimų segmentų) rodo konkrečios arterijos dalies pakitimus.
Kada taikomas?
- Įtariant periferinių arterijų ligą (PAL) - šlubavimo simptomai, kojų skausmas einant.
- Stebint jau žinomos arterijų ligos eigą, įvertinant gydymo (pvz., angioplastikos) efektą.
- Atsitiktinai nustačius sumažėjusį pulsą ar kojų odos pakitimus (spalva, temperatūra).
Pasiruošimas
- Tyrimui specialaus pasiruošimo nereikia, tačiau patariama nevartoti kofeino ir nerūkyti 30 minučių prieš tyrimą.
- Atsineškite patogius drabužius, kurie leistų atidengti kojas ir rankas.
Procedūra
- Pacientas guli ant nugaros, rankos ir kojos atlaisvintos.
- Gydytojas arba slaugytojas uždeda kraujospūdžio manžetes ant abiejų rankų, šlaunų, blauzdų ir pėdų (kulkšnių).
- Nuosekliai pripučiamos ir nuleidžiamos manžetės, ultragarsiniu Doplerio zondo pagalba nustatant kraujo tėkmės sugrįžimą.
- Matavimai atliekami ramybėje, o kai kuriais atvejais - ir po fizinio krūvio (pvz., ėjimo ant bėgtakio).
Trukmė
- Visa procedūra trunka apie 30-60 minučių.
- Tyrimas neskausmingas, nenaudojamos kontrastinės medžiagos.
Priežastys
- Medijų kalcinozė (Mönckeberg sklerozė) - arterijos sienelės sukalkėjimas dėl diabeto, inkstų nepakankamumo.
- Senatviniai arterijų pokyčiai - dėl amžiaus arterijos tampa standžios, sunkiai suspaudžiamos.
- Klaidingai aukštas indeksas dėl netaisyklingo matavimo (pvz., prastai priglundanti manžetė).
Ką rodo?
- Nekompresuojamas arterijas - manžetė negali visiškai užspausti arterijos, todėl spaudimas išmatuojamas per aukštas.
- Padidėjusi širdies ir kraujagyslių rizika - dažnai susiję su diabetu, ateroskleroze.
Priežastys
- Periferinių arterijų aterosklerozinė stenozė - dažniausia priežastis; susiaurėjimas dėl apnašų.
- Ūminė arterijų embolija ar trombozė - staiga sumažėjęs spaudimas distalinėse dalyse.
- Kraujagyslių uždegimas (vaskulitas) ar trauma.
Ką rodo?
- ABI 0,7-0,9 - lengva stenozė, gali būti besimptomė.
- ABI 0,4-0,7 - vidutinio sunkumo stenozė, dažniausiai su šlubavimo simptomais.
- ABI < 0,4 - kritinė galūnės išemija, reikalingas skubus gydymas.
Dažniausios situacijos
- Įtariant periferinių arterijų ligą - pacientai, vyresni nei 50 m., rūkantys, sergantys cukriniu diabetu, hipertenzija, dislipidemija.
- Stebint jau gydomos PAL progresavimą - po stentavimo, šuntavimo ar medikamentinio gydymo.
- Prieš chirurgines operacijas (ypač kojų kraujagyslių) įvertinti kraujotakos rezervą.
Kiti specialistai
- Kardiologai, kraujagyslių chirurgai, angiologai, diabetologai.
- Šeimos gydytojai, esant įtartiniems požymiams (šlubavimas, kojų šaltis, žaizdų gijimo sutrikimas).
| Bendra | Kulkšnies-žasto indeksas (ABI) ramybėje: 1,0-1,4. Indeksas > 1,4 rodo nekompresuojamas (kalkingas) arterijas. Indeksas < 0,9 signalizuoja apie reikšmingą stenozę; < 0,5 - kritinę išemiją. |
|---|---|
| Vyrams | Segmentiniai gradientai tarp gretimų taškų neturi viršyti 20 mm Hg. Pavyzdžiui, spaudimas ties šlaunimi - blauzda neturi skirtis daugiau kaip 20-30 mm Hg. |
| Moterims | Moterims normos atitinka vyrų: ABI 1,0-1,4. Dėl mažesnio raumenų masės arba kūno sudėjimo galimi nežymūs skirtumai, tačiau klinikinė reikšmė tokia pati. |
