Arterijų embolija
Arterijų embolija - tai staigus arterijos užsikimšimas kraujo krešuliu ar kita medžiaga, atkeliavusia kraujotaka iš kitos kūno vietos. Dėl to audiniai negauna deguonies ir maisto medžiagų, todėl būklė gali greitai tapti pavojinga galūnei ar net gyvybei. Laiku atpažinus simptomus ir skubiai pradėjus gydymą, galima išvengti negrįžtamo audinių pažeidimo.
Arterijų embolija yra ūminis kraujotakos sutrikimas, kai arteriją užkemša embolas - kraujotaka atneštas darinys. Dažniausiai tai būna kraujo krešulys, susidaręs širdyje arba stambiose kraujagyslėse, tačiau rečiau embolą gali sudaryti riebalai, oro burbuliukai, infekcinės masės, naviko fragmentai ar cholesterolio plokštelės dalelės.
Arterijos perneša deguonies prisotintą kraują į organus ir audinius. Kai arterija staiga užsikemša, už užsikimšimo vietos esantys audiniai pradeda stokoti deguonies. Ši būklė vadinama išemija. Jei kraujotaka neatkuriama, ląstelės žūsta, gali vystytis nekrozė, gangrena, organo infarktas ar kitos sunkios komplikacijos.
Arterijų embolija gali pažeisti įvairias kūno vietas:
- kojų ar rankų arterijas - pasireiškia staigiu galūnės skausmu, šalimu, tirpimu, pulso išnykimu;
- smegenų arterijas - gali sukelti išeminį insultą;
- žarnyno arterijas - gali sukelti ūminę žarnyno išemiją, kuri yra gyvybei pavojinga;
- inkstų arterijas - gali sukelti inksto infarktą, skausmą šone, kraujo priemaišą šlapime;
- širdies vainikines arterijas - gali prisidėti prie miokardo infarkto.
Svarbu atskirti arterijų emboliją nuo arterijų trombozės. Embolijos metu užkemšantis krešulys dažniausiai susidaro kitur ir atkeliauja į arteriją. Trombozės metu krešulys formuojasi pačioje pažeistoje kraujagyslėje, dažnai dėl aterosklerozės. Praktikoje šios būklės gali būti panašios, o gydytojas jas atskiria įvertinęs simptomų pradžią, rizikos veiksnius ir tyrimų duomenis.
Arterijų embolija dažnai prasideda netikėtai. Žmogus gali būti jautęsis gana gerai, tačiau per kelias minutes ar valandas atsiranda stiprus skausmas, galūnė pabąla ar pamėlsta, tampa šalta, sutrinka jutimai. Tokia eiga yra viena priežasčių, kodėl arterijų embolija laikoma skubios pagalbos reikalaujančia būkle.
- Staigus, dažnai labai stiprus rankos ar kojos skausmas. Skausmas gali prasidėti be aiškios priežasties ir greitai stiprėti.
- Galūnės blyškumas arba melsvas atspalvis. Oda gali atrodyti neįprastai balta, pilkšva ar marmurinė.
- Šalimo pojūtis. Pažeista galūnė būna pastebimai šaltesnė nei sveikoji.
- Pulso susilpnėjimas arba išnykimas žemiau užsikimšimo vietos. Pavyzdžiui, gali nebūti juntamas pėdos pulsas.
- Tirpimas, dilgčiojimas, jutimų sumažėjimas. Tai rodo, kad nervai taip pat stokoja deguonies.
- Raumenų silpnumas, sunkumas pajudinti pirštus, pėdą ar plaštaką. Tai rimtas požymis, rodantis pažengusią išemiją.
- Paralyžius ar visiškas galūnės nejudrumas. Tai skubi, labai pavojinga situacija.
- Odos įtempimas, skausmas liečiant, vėliau - pūslės, tamsėjimas ar audinių žuvimo požymiai.
- Skausmas - dažniausiai pirmas ir ryškiausias simptomas.
- Blyškumas - kraujo trūkumo nulemtas odos spalvos pakitimas.
- Pulso nebuvimas - svarbus kraujotakos sutrikimo ženklas.
- Tirpimas ar jutimų praradimas - nervų išemijos požymis.
- Paralyžius ar judesių silpnumas - labai grėsmingas požymis.
- Šaltumas - pažeista vieta tampa šalta dėl nutrūkusios kraujotakos.
- Staigus veido, rankos ar kojos silpnumas, ypač vienoje kūno pusėje.
- Kalbos sutrikimas, neaiški kalba arba sunkumas suprasti kitus.
- Staigus regėjimo sutrikimas viena ar abiem akimis.
- Pusiausvyros praradimas, galvos svaigimas, koordinacijos sutrikimas.
- Staigus stiprus galvos skausmas, ypač jei jis neįprastas.
- Sąmonės sutrikimas, sumišimas ar mieguistumas.
- Staigus stiprus pilvo skausmas, kuris gali būti didesnis nei tikėtina pagal apžiūros radinius.
- Pykinimas, vėmimas, viduriavimas arba kraujas išmatose.
- Karščiavimas, silpnumas, šaltas prakaitas, kraujospūdžio kritimas.
- Staigus skausmas šone ar juosmens srityje, galimas kraujas šlapime.
- Krūtinės skausmas, dusulys, prakaitavimas ar silpnumas, jei pažeidžiamos širdies kraujagyslės.
Dažniausia arterijų embolijos priežastis yra kraujo krešulys, susidaręs širdyje. Ypač svarbus rizikos veiksnys yra prieširdžių virpėjimas - ritmo sutrikimas, kai širdies prieširdžiai susitraukinėja netolygiai, kraujas juose gali užsistovėti ir susidaryti krešuliai. Tokiam krešuliui atitrūkus, jis gali nukeliauti į smegenų, galūnių, žarnyno ar kitų organų arterijas.
Kitos dažnos priežastys ir rizikos veiksniai:
- širdies vožtuvų ligos, ypač reumatinė vožtuvų liga ar dirbtiniai širdies vožtuvai;
- neseniai įvykęs miokardo infarktas, po kurio širdies skilvelyje gali susiformuoti krešulys;
- širdies nepakankamumas, kai kraujotaka širdies ertmėse lėtesnė;
- infekcinis endokarditas, kai ant vožtuvų susidaro infekcinės sankaupos, galinčios atitrūkti;
- aterosklerozė, kai nuo kraujagyslių sienelių gali atskilti cholesterolio plokštelės dalelės;
- aortos aneurizma arba stambiųjų arterijų ligos;
- kraujo krešėjimo sutrikimai, įgimtos ar įgytos trombofilijos;
- piktybiniai navikai, kurie didina krešulių susidarymo riziką;
- rūkymas, cukrinis diabetas, padidėjęs kraujospūdis, padidėjęs cholesterolio kiekis;
- vyresnis amžius, mažas fizinis aktyvumas, nutukimas;
- neseniai atliktos kraujagyslių ar širdies procedūros, kateterizacija, operacijos.
Arterijų embolija gali išsivystyti ir po traumų, kai į kraujotaką patenka riebalų dalelės, arba po tam tikrų medicininių procedūrų, kai į kraujagyslę patenka oro. Vis dėlto tokios priežastys yra gerokai retesnės.
Rizika ypač padidėja, jei žmogus turi prieširdžių virpėjimą ir nevartoja gydytojo paskirtų kraują skystinančių vaistų, vartoja juos nereguliariai arba vaistų poveikis nėra pakankamas. Todėl prevencija - ritmo sutrikimų gydymas, antikoaguliantų vartojimas pagal paskyrimą, kraujospūdžio, cholesterolio ir diabeto kontrolė - yra labai svarbi.
Arterijų embolija dažnai įtariama jau pagal staigią simptomų pradžią ir apžiūrą. Gydytojas įvertina skausmą, odos spalvą ir temperatūrą, jutimus, galūnės judesius, patikrina pulsą skirtingose vietose. Lyginama pažeista ir sveika galūnė. Jei įtariama ūminė galūnės išemija, diagnostika ir gydymas paprastai vyksta labai greitai, nes laikas tiesiogiai lemia audinių išsaugojimą.
Dažniausiai atliekami tyrimai:
- Doplerio ultragarsinis tyrimas. Jis leidžia įvertinti kraujo tėkmę arterijose, nustatyti užsikimšimo vietą ir kraujotakos sutrikimo laipsnį.
- Dvipusis kraujagyslių ultragarsas. Šis tyrimas sujungia kraujagyslės vaizdą ir kraujo tėkmės matavimą, todėl padeda atskirti emboliją nuo lėtinės arterijų ligos.
- Kompiuterinės tomografijos angiografija. Tai vienas svarbiausių tyrimų, kai reikia greitai ir tiksliai pamatyti arterijas, užsikimšimo vietą ir planuoti gydymą.
- Magnetinio rezonanso angiografija. Gali būti naudojama kai kuriais atvejais, ypač kai reikia detalesnio kraujagyslių įvertinimo ir nėra skubiausios situacijos.
- Kateterinė angiografija. Tai invazinis tyrimas, kai kontrastinė medžiaga suleidžiama tiesiai į kraujagysles. Jis gali būti atliekamas kartu su gydymo procedūra, pavyzdžiui, trombolize ar mechaniniu krešulio pašalinimu.
Kraujo tyrimai padeda įvertinti bendrą būklę ir gydymo saugumą. Gali būti tiriamas bendras kraujo tyrimas, krešėjimo rodikliai, inkstų funkcija, elektrolitai, uždegimo rodikliai, laktatas, kreatinkinazė. Laktato padidėjimas gali rodyti sunkią audinių išemiją, o kreatinkinazės padidėjimas - raumenų pažeidimą.
Labai svarbu ieškoti embolo šaltinio. Tam gali būti atliekama elektrokardiograma, ilgalaikis širdies ritmo stebėjimas, širdies echoskopija per krūtinę arba per stemplę. Šie tyrimai padeda nustatyti prieširdžių virpėjimą, širdies ertmėse esančius krešulius, vožtuvų ligas ar infekcinio endokardito požymius.
Jei įtariama smegenų arterijų embolija, atliekama galvos kompiuterinė tomografija arba magnetinio rezonanso tomografija, kaklo ir galvos kraujagyslių angiografiniai tyrimai. Jei įtariama žarnyno arterijų embolija, dažniausiai reikalinga pilvo kompiuterinės tomografijos angiografija.
Arterijų embolija gydoma skubiai. Pagrindinis tikslas - kuo greičiau atkurti kraujotaką, sumažinti audinių pažeidimą ir užkirsti kelią naujiems embolams. Gydymo būdas priklauso nuo užsikimšimo vietos, simptomų trukmės, galūnės ar organo gyvybingumo, bendros paciento būklės ir embolijos priežasties.
Dažnai pirmasis gydymo žingsnis yra antikoaguliantai - vaistai, mažinantys kraujo krešėjimą. Ūminėje situacijoje dažnai skiriamas heparinas į veną, jei nėra kontraindikacijų. Jis ne visada ištirpdo jau esantį krešulį, tačiau padeda sustabdyti jo didėjimą ir mažina naujų krešulių riziką.
Kraujotakai atkurti gali būti taikomi šie metodai:
- chirurginė embolektomija - operacija, kurios metu krešulys pašalinamas iš arterijos specialiu kateteriu ar atvira operacija;
- endovaskulinis gydymas - per kraujagyslę įvedami instrumentai, kuriais krešulys susmulkinamas, išsiurbiamas ar pašalinamas;
- kateterinė trombolizė - į krešulį suleidžiami vaistai, tirpdantys trombą. Šis būdas tinka ne visada, nes didina kraujavimo riziką;
- angioplastika ar stentavimas - dažniau reikalingi, jei kartu yra arterijos susiaurėjimas dėl aterosklerozės;
- šuntavimo operacija - taikoma kai kuriais atvejais, kai kraujotaką reikia nukreipti aplenkiant užsikimšusią kraujagyslės dalį.
Jei išemija truko ilgai ir audiniai jau negrįžtamai pažeisti, gali prireikti pašalinti negyvybingus audinius. Kraštutiniais atvejais, kai išsivysto gangrena ir kyla infekcijos ar sepsio grėsmė, gali būti būtina amputacija. Nors tai skamba gąsdinančiai, svarbu suprasti, kad laiku kreipiantis tokios pasekmės dažnai gali būti išvengiamos.
Po ūminio gydymo būtina ilgalaikė prevencija. Jei priežastis yra prieširdžių virpėjimas ar kitas širdies sukeltas krešulių šaltinis, dažnai skiriami ilgalaikiai antikoaguliantai, pavyzdžiui, tiesioginiai geriamieji antikoaguliantai arba varfarinas. Vaistų pasirinkimas priklauso nuo vožtuvų būklės, inkstų funkcijos, kraujavimo rizikos ir kitų veiksnių.
Jei nustatoma aterosklerozė, svarbūs antitrombocitiniai vaistai, statinai, kraujospūdžio ir cukrinio diabeto kontrolė. Rekomenduojama mesti rūkyti, judėti pagal gydytojo leidžiamą krūvį, koreguoti mitybą, mažinti sočiųjų riebalų ir transriebalų kiekį, palaikyti sveiką kūno svorį.
Reabilitacija taip pat gali būti svarbi. Po galūnės išemijos gali reikėti kineziterapijos, skausmo kontrolės, žaizdų priežiūros, kraujagyslių chirurgo, kardiologo ar neurologo stebėsenos. Pacientui svarbu aiškiai žinoti, kokius vaistus vartoti, kiek laiko juos vartoti, kokie kraujavimo požymiai pavojingi ir kada būtina skubi pagalba.
Į gydytoją reikia kreiptis nedelsiant, jei staiga atsiranda stiprus rankos ar kojos skausmas, galūnė pabąla, pamėlsta, tampa šalta, nutirpsta arba silpsta. Ypač pavojinga, jei nebejaučiate pulso pėdoje ar rieše, sunku pajudinti pirštus, pėdą ar plaštaką. Tokiu atveju reikia kviesti greitąją medicinos pagalbą.
Skubiai kvieskite pagalbą, jei atsiranda insultą primenančių požymių: staigus veido kreivumas, rankos ar kojos silpnumas vienoje pusėje, kalbos sutrikimas, staigus regėjimo pablogėjimas, pusiausvyros praradimas ar sąmonės sutrikimas. Net jei simptomai praeina per kelias minutes, tai gali būti praeinantis išemijos priepuolis, kuris įspėja apie didelę insulto riziką.
Neatidėliotina pagalba būtina ir tada, kai staiga prasideda labai stiprus pilvo skausmas, ypač jei kartu pykina, vemiama, atsiranda kraujo išmatose, silpnumas, šaltas prakaitas ar krenta kraujospūdis. Žarnyno arterijų embolija yra viena pavojingiausių arterijų embolijos formų.
Jei sergate prieširdžių virpėjimu, turite dirbtinį širdies vožtuvą, neseniai patyrėte miokardo infarktą ar jums anksčiau buvo nustatyta arterijų embolija, kreipkitės į gydytoją ir dėl ne tokių ryškių simptomų: naujo galūnės tirpimo, šalimo, neįprasto skausmo einant, staigaus silpnumo. Geriau pasitikrinti per anksti, negu pavėluoti.
Jei vartojate kraują skystinančius vaistus, nenutraukite jų savarankiškai. Praleistos dozės gali padidinti embolijos riziką, o per didelės dozės - kraujavimo riziką. Dėl bet kokių pokyčių, kraujavimo, planuojamų operacijų ar naujų vaistų visada pasitarkite su gydytoju.
