Protrombino fragmentas 1+2

Protrombino fragmentas 1+2 (F1+2) - tai laboratorinis kraujo krešėjimo sistemos aktyvacijos žymuo, rodantis protrombino virtimą trombinu. Šis tyrimas padeda įvertinti trombozės riziką, stebėti antikoaguliantų poveikį ir diagnozuoti įvairias krešėjimo sistemos patologijas.

Funkcija
  • Protrombino fragmentas 1+2 yra baltymas, išsiskiriantis, kai protrombinas (faktorius II) virsta trombinu - pagrindiniu krešėjimo fermentu. Jo koncentracija kraujyje atspindi krešėjimo kaskados aktyvacijos laipsnį.
  • Šis žymuo naudojamas tiek fiziologinės hemostazės, tiek patologinių būklių, tokių kaip giliųjų venų trombozė, plaučių embolija ar diseminuota intravaskulinė koaguliacija (DIK), vertinimui.
Kilmė
  • F1+2 gaminamas kepenyse kaip protrombino dalis. Kraujyje jis cirkuliuoja stabilia forma, o jo koncentracija didėja esant padidėjusiam krešėjimo aktyvumui.
Procedūra
  • Tyrimas atliekamas iš veninio kraujo mėginio. Specialaus pasiruošimo nereikia, tačiau rekomenduojama kraujo duoti ryte nevalgius, kad būtų išvengta galimų maisto įtakos.
  • Mėginys turi būti apdorojamas greitai - centrifuguojamas ir šaldomas, nes F1+2 yra jautrus irimo procesams.
Priežastys
  • Trombozės: giliųjų venų trombozė, plaučių embolija, arterinė trombozė.
  • Antifosfolipidinis sindromas - autoimuninė liga, didinanti trombozės riziką.
  • Diseminuota intravaskulinė koaguliacija (DIK) - masyvaus krešėjimo aktyvacijos būklė.
  • Pooperaciniai laikotarpiai, traumos, uždegimai - dėl padidėjusio krešėjimo aktyvumo.
  • Paveldimi trombofiliniai polinkiai (pvz., faktoriaus V Leiden mutacija).
Specialistai
  • Hematologas - esant įtariamai trombofilijai, nepaaiškinamoms trombozėms ar DIK.
  • Kardiologas - vertinant trombozės riziką prieš operacijas ar gydant antikoaguliantais.
Bendra Normalios vertės paprastai yra mažesnės nei 200 pmol/L (pikomoliai litre). Normos ribos gali skirtis priklausomai nuo laboratorijos ir naudojamos tyrimo metodikos.

Susiję simptomai

Ligos, kuriose šio tyrimo reikšmė paprastai padidėja