DIC sindromas
DIC sindromas (diseminuota intravaskulinė koaguliacija) - tai sunki, gyvybei pavojinga būklė, kai kraujo krešėjimo sistema sutrinka taip, kad visame kūne susidaro smulkūs kraujo krešuliai, o kartu smarkiai padidėja kraujavimo rizika. Ši būklė niekada neatsiranda savaime - ji visada yra kitos rimtos ligos, tokios kaip sepsis, vėžys ar trauma, komplikacija. Laiku neatpažinta, DIC sindromas gali sukelti organų nepakankamumą ir mirtį.
DIC sindromas, arba diseminuota intravaskulinė koaguliacija, yra patologinis procesas, kurio metu kraujo krešėjimo faktoriai pernelyg aktyvuojami ir išsekami. Krešėjimo kaskada suveikia visame kūne, o ne tik pažeidimo vietoje, todėl smulkiuose kraujagyslėse pradeda formuotis mikroskopiniai trombozės židiniai. Tai sutrikdo kraujotaką gyvybiškai svarbiuose organuose - plaučiuose, inkstuose, kepenyse, smegenyse. Tuo pat metu organizmas sunaudoja visus turimus krešėjimo faktorius ir trombocitus, todėl kyla masinio kraujavimo pavojus. Paprastai DIC sindromas vystosi dviem fazėmis: pradžioje dominuoja trombozė, vėliau - kraujavimas. Tačiau klinikoje abi fazės dažnai persipina.
- Punktyriniai kraujavimai odoje (petechejos) ir gleivinėse
- Kraujavimas iš dantenų, nosies ar injekcijų vietų
- Mėlynės atsirandančios be aiškios priežasties
- Sunkiai kontroliuojamas kraujavimas iš žaizdų ar vidaus organų
- Tachikardija, kraujospūdžio kritimas - šoko požymiai
- Organų nepakankamumo apraiškos: sumažėjęs šlapimo kiekis (inkstai), dusulys (plaučiai), sumišimas ar sąmonės sutrikimas (smegenys)
- Odos nekrozė (pilkšvai melsvos dėmės) dėl mikrotrombozių
DIC sindromas visada yra antrinė būklė. Dažniausios priežastys: sunkios infekcijos (ypač sepsis), didelės traumos, chirurginės operacijos, piktybiniai navikai (pvz., leukemijos, kasos vėžys), akušerinės komplikacijos (preeklampsija, vaisiaus vaisiaus vandenų embolija), kepenų ligos ir sunkūs uždegimai. Riziką didina imuninės sistemos susilpnėjimas, ilgalaikis gulėjimas, kai kurie vaistai (pvz., chemoterapija). Tačiau DIC sindromas gali išsivystyti ir staiga, be aiškių išankstinių požymių.
DIC sindromo diagnostika remiasi klinikiniu vaizdu ir laboratoriniais tyrimais. Gydytojas įtaria šią būklę, kai pacientui staiga prasideda kraujavimas ar trombozės, ypač esant vienai iš minėtų pagrindinių priežasčių. Pagrindiniai kraujo tyrimai: trombocitų skaičius (dažniausiai sumažėjęs), protrombino laikas (PT) ir aktyvuotas dalinis tromboplastino laikas (APTT) - pailgėję, fibrinogeno kiekis - sumažėjęs, D-dimerai - smarkiai padidėję. Kartais atliekami papildomi tyrimai, pavyzdžiui, tromboelastografija, leidžianti įvertinti realų krešėjimo procesą. Svarbu atmesti kitas priežastis, galinčias sukelti panašų vaizdą, pvz., kepenų nepakankamumą ar trombocitopeniją dėl vaistų.
DIC sindromo gydymas pirmiausia nukreiptas į pagrindinę ligą - infekcijos židinio pašalinimą, naviko gydymą, traumos pasekmių koregavimą. Be to, skiriama palaikomoji terapija: trombocitų masės perpylimas, kai yra sunki trombocitopenija, šviežiai šaldytos plazmos (tiekia krešėjimo faktorius), krioprecipitato (fibrinogeno). Jei vyrauja trombozės, gali būti naudojami antikoaguliantai (heparinas), tačiau labai atsargiai. Sunkiais atvejais pacientai gydomi intensyviosios terapijos skyriuje, stebint gyvybines funkcijas. Nė vienas vaistas negali „išgydyti“ DIC - svarbiausia kompleksinė priežiūra ir greitas pagrindinės ligos valdymas.
DIC sindromas išsivysto ūmiai, todėl skubi pagalba būtina, jei sergantis asmuo patiria nepaaiškinamą kraujavimą (iš nosies, dantenų, odos injekcijų vietose), greitai plintančias mėlynes, kraujo šlapime ar išmatose, staigią odos spalvos kaitą (pilkšvumą), dusulį, stiprų silpnumą ar sąmonės drumstumą. Ypač pavojinga, kai šie simptomai atsiranda kartu su karščiavimu, traumos požymiais ar po operacijos. Nedelskite - kvieskite greitąją pagalbą arba skubiai vykite į artimiausią ligoninę. Dažnai pacientai jau būna gydomi dėl sunkios ligos, tad gydytojai turi būti itin budrūs bet kokių krešėjimo sutrikimų atžvilgiu.
