Antitrombinas III

Antitrombinas III yra svarbus krešėjimo sistemą slopinantis baltymas, gaminamas kepenyse. Šis tyrimas padeda įvertinti paciento polinkį į trombozes ir stebėti gydymą antikoaguliantais.

Funkcija
  • Slopina trombino ir kitų krešėjimo faktorių (Xa, IXa, XIa, XIIa) aktyvumą, taip užkirsdamas kelią per dideliam kraujo krešėjimui.
  • Sudaro kompleksą su heparinu ir kitais glikozaminoglikanais, sustiprindamas antitrombino aktyvumą iki 1000 kartų.
Kilmė
  • Gaminamas kepenyse.
  • Jo aktyvumą lemia genetiniai veiksniai; paveldimas trūkumas gali sukelti polinkį į trombozes.
Procedūra
  • Tyrimui atlikti imamas veninis kraujas.
  • Specialaus pasiruošimo nereikia, tačiau rekomenduojama kraują duoti tuščiu skrandžiu.
  • Jei pacientas vartoja antikoaguliantus (pvz., hepariną, varfariną), gydytojas turi būti informuotas - tai gali paveikti rezultatus.
Priežastys
  • Kepenų pažeidimai (pvz., hepatitas, cirozė) - sumažėjusi baltymų gamyba iš tikrųjų mažina AT-III, tačiau kai kuriais atvejais gali būti padidėjęs kompensaciniai mechanizmai.
  • Vitamino K trūkumas - nors dažniau mažina faktorių gamybą, retais atvejais gali pakilti.
  • Gydymas antikoaguliantais - pvz., heparinas laikinai didina išmatuojamą AT-III aktyvumą.
  • Nefrozinis sindromas - dėl baltymų netekties gali išsivystyti paradoksalus AT-III padidėjimas.
Klinikinė reikšmė
  • Padidėjimas gali tapti trombozės rizikos veiksniu, jei sutrinka balanso tarp krešėjimo ir antikoaguliacijos.
  • Dažniausiai nenormalūs rezultatai reikalauja papildomų tyrimų (pvz., baltymų C, S, APTT).
Priežastys
  • Paveldimas trūkumas (autosominiu dominuojančiu būdu) - dažniausiai pasireiškia jauname amžiuje trombozėmis.
  • Įgytas trūkumas: kepenų ligos (cirozė, hepatitas), nefrozinis sindromas, DIC (diseminuota intravaskulinė koaguliacija), nėštumas, burnos kontraceptikai, sepsis.
Klinikinė reikšmė
  • Sumažėjęs AT-III aktyvumas yra žinomas trombozės rizikos veiksnys, ypač venų tromboembolijai.
  • Dėl šios priežasties tyrimas skiriamas pacientams, sergantiems pasikartojančiomis trombozėmis arba turintiems trombozės rizikos veiksnių.
Pagrindinės indikacijos
  • Įtariama paveldima ar įgyta trombozės priežastis.
  • Pasikartojantys trombozės epizodai, ypač jauniems pacientams (<45 m.) arba be akivaizdžių rizikos veiksnių.
  • Prieš dideles chirurgines operacijas pacientams, turintiems trombozės riziką.
  • Stebint gydymo heparinų ar kitų antikoaguliantų veiksmingumą.
Specialistai
  • Hematologas
  • Flebologas (angl. phlebologist) arba kraujagyslių chirurgas
  • Genetikos specialistas (įtarus paveldimą trūkumą)
Bendra 80-120 % aktyvumo (arba 0,2-0,4 g/l)
Vyrams 80-120 %
Moterims 80-120 % (nėštumo metu gali sumažėti 10-20 %)

Susiję simptomai

Ligos, kuriose šio tyrimo reikšmė paprastai sumažėja