Fibrinogenas

Fibrinogenas (I krešėjimo faktorius) yra kepenyse gaminamas baltymas, svarbus kraujo krešėjimo procese. Šis tyrimas padeda įvertinti kraujo krešėjimo sistemos būklę ir nustatyti padidėjusią trombozės ar kraujavimo riziką.

Funkcija
  • Dalyvauja paskutiniame krešėjimo kaskado etape - virsta fibrinu, kuris sudaro krešulio tinklą.
  • Trombocitų agregacijos ir žaizdų gijimo metu atlieka svarbų vaidmenį.
Kilmė
  • Gaminamas kepenyse.
  • Jo koncentracija kraujyje didėja esant ūminiam uždegimui (ūminės fazės baltymas).
Procedūra
  • Kraujas imamas iš venos, dažniausiai ryte nevalgius.
  • Specialaus pasiruošimo nereikia, tačiau svarbu informuoti gydytoją apie vartojamus vaistus (ypač antikoaguliantus).
Dažniausios priežastys
  • Ūminės ir lėtinės uždegiminės ligos (infekcijos, autoimuniniai procesai).
  • Širdies ir kraujagyslių ligos - padidėjusi rizika susirgti tromboze, miokardo infarktu.
Kitos priežastys
  • Nėštumas (fiziologinis padidėjimas).
  • Rūkymas, nutukimas, stresas.
Pagrindinės priežastys
  • Kepenų cirozė ar kiti sunkūs kepenų pažeidimai (sumažėjusi gamyba).
  • Diseminuota intravaskulinė koaguliacija (DIK) - suvartojamas krešėjimo metu.
Retesnės priežastys
  • Paveldimas fibrinogeno trūkumas (afibrinogenemija, hipofibrinogenemija).
  • Kraujo netekimas arba hemodiliucija.
Kada tirti
  • Įtariant krešėjimo sutrikimus (kraujavimą ar trombozę).
  • Prieš dideles chirurgines operacijas arba stebint gydymą antikoaguliantais.
  • Esant lėtinėms uždegiminėms ligoms - vertinant ūminės fazės atsaką.
Koks gydytojas skiria?
  • Šeimos gydytojas, hematologas, kardiologas, chirurgas.
Bendra 2,0-4,0 g/l
Vyrams 2,0-4,0 g/l
Moterims 2,0-4,0 g/l

Susiję simptomai

Ligos, kuriose šio tyrimo reikšmė paprastai padidėja

Ligos, kuriose šio tyrimo reikšmė paprastai sumažėja