Tirpus fibrinas
Tirpus fibrinas (dar vadinamas fibrino monomeru arba tirpiu fibrino kompleksu) yra baltymas, susidarantis kraujo krešėjimo proceso metu. Jo koncentracija kraujyje leidžia įvertinti krešėjimo sistemos aktyvumą ir diagnozuoti įvairias trombozines bei hemoragines būkles.
Funkcija
- Tirpus fibrinas yra tarpinis produktas tarp fibrinogeno ir netirpaus fibrino, kuris sudaro kraujo krešulį.
- Jo lygis padidėja suaktyvėjus krešėjimo kaskadai, pavyzdžiui, sergant diseminuota intravaskuline koaguliacija (DIK).
Kilmė
- Fibrinas susidaro iš fibrinogeno veikiant trombinui.
- Tirpus fibrinas randamas kraujo plazmoje, o jo koncentracija gali būti matuojama specialiais laboratoriniais tyrimais.
Procedūra
- Tirpaus fibrino tyrimui atlikti imamas veninis kraujas.
- Specialaus pasiruošimo nereikia, tačiau rekomenduojama kraują duoti ryte nevalgius.
- Mėginys sudedamas į mėgintuvėlį su antikoaguliantu (citratu) ir centrifuguojamas, kad būtų gauta plazma.
Dažniausios priežastys
- Diseminuota intravaskulinė koaguliacija (DIK) - dažniausia padidėjimo priežastis.
- Sunkios infekcijos (sepsis), navikai, traumos, didelės operacijos.
- Kepenų ligos (sumažėjęs fibrinogeno šalinimas).
Kitos priežastys
- Gilioji venų trombozė, plaučių embolija.
- Nėštumo toksikozė (preeklampsija).
Galimos priežastys
- Sumažėjusi fibrinogeno gamyba (kepenų nepakankamumas).
- Padidėjęs tirpaus fibrino suvartojimas (išplitusi trombozė).
- Antikoaguliantų terapija (pavyzdžiui, heparinas).
Pagrindiniai atvejai
- Įtariant DIK (diseminuota intravaskulinė koaguliacija) - ypač intensyvios terapijos pacientams.
- Įtariant trombozę arba vertinant krešėjimo sistemos būklę prieš operaciją.
- Stebint gydymo veiksmingumą (pavyzdžiui, gydant heparinu).
- Konsultuojantis su hematologu ar intensyvios terapijos gydytoju.
| Bendra | Normali tirpaus fibrino koncentracija sveikam žmogui yra 0-0,5 mg/l. |
|---|---|
| Vyrams | Vyrams: 0-0,5 mg/l |
| Moterims | Moterims: 0-0,5 mg/l |
