Arterijų trombozė
Arterijų trombozė - tai būklė, kai arterijoje susidaro kraujo krešulys ir staiga arba palaipsniui sutrikdo kraujo tekėjimą į organą ar galūnę. Tai gali sukelti miokardo infarktą, insultą, ūminį kojos ar rankos išemijos epizodą, todėl simptomų ignoruoti negalima. Laiku atpažinta ir gydoma arterijų trombozė dažnai leidžia išvengti negrįžtamo audinių pažeidimo.
Arterijos yra kraujagyslės, kuriomis deguonies prisotintas kraujas teka iš širdies į smegenis, širdies raumenį, inkstus, žarnyną, rankas ir kojas. Arterijų trombozė įvyksta tada, kai arterijos spindyje susiformuoja trombas - kraujo krešulys, galintis iš dalies arba visiškai užkimšti kraujagyslę.
Dažniausiai trombas susidaro ant pažeistos arterijos sienelės, kurioje jau yra aterosklerozinė plokštelė. Jai įplyšus, organizmas bando „užtaisyti“ pažeidimą, suaktyvėja trombocitai ir krešėjimo sistema. Tačiau vietoje apsaugos gali susidaryti krešulys, blokuojantis kraujotaką.
Pavojus priklauso nuo to, kuri arterija užsikemša. Širdies vainikinėse arterijose trombozė gali sukelti miokardo infarktą, smegenų arterijose - išeminį insultą, kojų arterijose - ūminę galūnės išemiją. Kuo ilgiau audiniai negauna kraujo ir deguonies, tuo didesnė negrįžtamo pažeidimo rizika.
- Staigus, stiprus skausmas pažeistoje srityje
- Odos išblyškimas, pamėlynavimas arba šaltumas
- Nutirpimas, dilgčiojimas, silpnumas
- Silpnesnis arba neapčiuopiamas pulsas galūnėje
- Staigus funkcijos sutrikimas, pavyzdžiui, sunku pajudinti ranką ar koją
- Spaudžiantis, deginantis ar plėšiantis krūtinės skausmas
- Skausmo plitimas į kairę ranką, petį, kaklą, žandikaulį ar nugarą
- Dusulys, šaltas prakaitas, pykinimas
- Staigus silpnumas, nerimas, mirties baimė
- Staigus veido, rankos ar kojos silpnumas, dažniausiai vienoje kūno pusėje
- Kalbos sutrikimas arba sunkumas suprasti kalbą
- Staigus regėjimo sutrikimas
- Svaigimas, pusiausvyros praradimas, stiprus neįprastas galvos skausmas
- Staigus kojos ar rankos skausmas
- Galūnė tampa šalta, blyški, nejautri
- Sunku vaikščioti ar judinti galūnę
- Vėliau gali atsirasti odos patamsėjimas ar žaizdos
Dažniausia arterijų trombozės priežastis yra aterosklerozė - riebalinių ir uždegiminių plokštelių kaupimasis arterijų sienelėse. Plokštelei plyšus, kraujas ima krešėti toje vietoje ir gali susidaryti trombas.
Riziką didina rūkymas, padidėjęs kraujospūdis, padidėjęs cholesterolis, cukrinis diabetas, nutukimas, mažas fizinis aktyvumas ir nesubalansuota mityba. Svarbūs ir nekontroliuojami veiksniai: vyresnis amžius, paveldimumas, anksčiau patirtas infarktas, insultas ar periferinių arterijų liga.
Arterijų trombozė taip pat gali būti susijusi su prieširdžių virpėjimu, kai krešulys susidaro širdyje ir nukeliauja į arteriją, kraujo krešėjimo sutrikimais, uždegiminėmis kraujagyslių ligomis, traumomis, operacijomis ar kai kuriomis onkologinėmis ligomis.
Gydytojas pirmiausia įvertina simptomų pradžią, skausmo pobūdį, pulsą, odos spalvą ir temperatūrą, neurologinę būklę, kraujospūdį. Įtarus arterijų trombozę, tyrimai atliekami skubiai, nes gydymo sėkmė dažnai priklauso nuo laiko.
Gali būti atliekami kraujo tyrimai: bendras kraujo tyrimas, krešėjimo rodikliai, gliukozė, lipidograma, inkstų funkcijos tyrimai. Įtariant miokardo infarktą tiriami troponinai ir atliekama elektrokardiograma. Įtariant insultą ar galūnės arterijos užsikimšimą, svarbūs vaizdiniai tyrimai.
Dažniausiai naudojami tyrimai yra Doplerio ultragarsas, kompiuterinės tomografijos angiografija, magnetinio rezonanso angiografija, kartais - įprastinė angiografija, kai kontrastinė medžiaga suleidžiama tiesiai į kraujagysles. Šie tyrimai padeda nustatyti, kur yra užsikimšimas ir koks gydymas tinkamiausias.
Arterijų trombozės gydymas priklauso nuo pažeistos arterijos, simptomų trukmės ir paciento būklės. Ūmiais atvejais tikslas yra kuo greičiau atkurti kraujotaką.
Gali būti skiriami trombocitų agregaciją slopinantys vaistai, pavyzdžiui, aspirinas ar kiti antitrombocitiniai vaistai, taip pat antikoaguliantai, kurie mažina krešulių didėjimo riziką. Kai kuriais atvejais taikoma trombolizė - vaistai, tirpdantys krešulį.
Jeigu kraujagyslė užsikimšusi reikšmingai, gali prireikti intervencinio arba chirurginio gydymo: angioplastikos, stento implantavimo, trombektomijos ar kraujagyslės šuntavimo operacijos. Po ūmaus gydymo labai svarbi ilgalaikė profilaktika: nerūkyti, kontroliuoti kraujospūdį, cholesterolį ir gliukozę, reguliariai judėti, laikytis gydytojo paskirtų vaistų vartojimo plano.
Į gydytoją reikia kreiptis nedelsiant, jei atsiranda staigus krūtinės skausmas, dusulys, šaltas prakaitas, alpimas, staigus vienos kūno pusės silpnumas, kalbos ar regėjimo sutrikimas. Tai gali būti infarkto arba insulto požymiai.
Skubios pagalbos reikia ir tada, kai ranka ar koja staiga tampa labai skausminga, šalta, blyški, nutirpusi arba neįmanoma jos normaliai pajudinti. Tokie simptomai gali reikšti ūminį arterijos užsikimšimą.
Jei turite padidėjusį kraujospūdį, diabetą, aukštą cholesterolį, rūkote ar šeimoje buvo ankstyvų širdies ir kraujagyslių ligų, verta reguliariai profilaktiškai tikrintis. Arterijų trombozės riziką galima sumažinti, tačiau tam svarbus nuoseklus bendradarbiavimas su gydytoju.
