Kojų arterijų dupleksas
Kojų arterijų dupleksas (dar vadinamas kojų arterijų dvipusiu ultragarsiniu tyrimu) yra neinvazinis vaizdinis tyrimas, leidžiantis įvertinti kojų arterijų kraujotaką, sienelių būklę ir galimus susiaurėjimus ar užakimus. Šis tyrimas dažnai skiriamas esant įtariamai periferinei arterijų ligai (PAD), siekiant nustatyti kraujotakos sutrikimų vietą ir sunkumą.
Tyrimo esmė
- Tai ultragarsinis tyrimas, sujungiantis B režimo vaizdą (minkštųjų audinių struktūrą) su Doplerio spalvinės kraujotakos kartografija.
- Leidžia pamatyti arterijų sieneles, trombus, apnašas, taip pat kraujo tėkmės greitį ir kryptį realiu laiku.
- Nenaudoja jonizuojančiosios spinduliuotės, todėl gali būti kartojamas saugiai net stebint ligos eigą.
Ką rodo tyrimas?
- Arterijų praeinamumą - ar kraujas laisvai teka per šlaunies, papėdės, blauzdos ir pėdos arterijas.
- Kraujotakos greitį ir spektrą - koks yra sistolinis greitis, ar nėra turbulentinės tėkmės, rodančios susiaurėjimą.
- Sienelių storį, kalcifikacijas, aterosklerozines plokšteles, aneurizmas.
Kodėl svarbu tirti būtent arterijas?
- Kojų arterijų liga (aterosklerozė) gali sukelti skausmą einant (protarpinis šlubavimas) ar net galūnės gangreną.
- Ankstyvas nustatymas leidžia imtis konservatyvaus gydymo (judėjimo programa, vaistai) arba planuoti revaskuliarizaciją (stentavimą, šuntavimą).
- Tyrimas padeda atskirti kraujagyslinę kilmės problemą nuo nervinių, raumenų ar sąnarių sutrikimų.
Pasiruošimas tyrimui
- Specialaus pasiruošimo nereikia - galima valgyti ir gerti kaip įprastai.
- Patartina dėvėti patogius drabužius, lengvai atidengiančius kojas nuo kirkšnies iki pėdų.
- Tyrimo dieną nereikėtų tepti kojų kremu ar tepalu, nes jie gali trukdyti ultragarso bangoms.
Procedūros eiga
- Pacientas gulsi ant nugaros, kojos šiek tiek atskirtos ir atpalaiduotos.
- Gydytojas arba specialistas užtepa specialų gelį ant odos ir perkelia ultragarso zondą per visą kojos ilgį - nuo kirkšnies iki pėdos.
- Zondas skleidžia aukšto dažnio garso bangas, kurios atsispindi nuo audinių ir kraujo ląstelių - kompiuteris paverčia jas vaizdu.
- Tyrimas trunka 20-40 minučių, priklausomai nuo arterijų būklės ir to, ar reikia tirti vieną, ar abi kojas.
- Gali būti paprašyta keletą kartų pakeisti padėtį (pvz., atsigulti ant pilvo) norint įvertinti papėdės arterijas.
Ar tyrimas skausmingas?
- Tyrimas yra visiškai neskausmingas - jaučiamas tik švelnus zondo spaudimas ir vėsus gelis.
- Jei atliekamas Doplerio tyrimas su manžete (kraujospūdžio matavimas per brachialinį indeksą), gali būti trumpas spaudimo pojūtis, bet jis nėra skausmingas.
Po tyrimo
- Neribojama jokia veikla - iškart po tyrimo galima grįžti prie įprastos dienotvarkės.
- Rezultatus interpretuoja kraujagyslių chirurgas arba radiologas, o išvados pateikiamos raštu.
Dažniausi radiniai
- Aterosklerozinės plokštelės - su amžiumi susiję cholesterolio, riebalų ir kalcio dariniai ant arterijos sienelės.
- Stenozė (susiaurėjimas) - jei spindis susiaurėja daugiau kaip 50 %, kraujotaka reikšmingai sumažėja, o sraute atsiranda turbulencija.
- Okliuzija (visiškas užakimas) - kai arterija visiškai užsikemša, kraujas teka per kolaterales, o tyrime matoma „tyli“ vieta be Doplerio signalo.
- Aneurizma - arterijos sienelės išsiplėtimas, dažniausiai poplitealinėje (papėdės) arterijoje, kurį galima pamatyti ir apčiuopti.
Ligos įtaka kraujotakai
- Susiaurėjimo vietoje kraujo tėkmės greitis smarkiai padidėja (sistolinis greitis > 200 cm/s, lyginant su normaliu 80-120 cm/s).
- Periferinis atsparumas gali būti sumažėjęs dėl kolateralinės kraujotakos kompensacijos.
- Apnašų morfologija (lygi / nelygi, kalcifikuota / minkšta) padeda nuspręsti, ar tinkamas stentavimas, ar tik medikamentinis gydymas.
Kiti galimi pakitimai
- Trombozė - ūmus kraujo krešulys, blokuojantis arteriją, dažnai atsirandantis ant jau esamos plokštelės.
- Vaskulitas - arterijos sienelės uždegimas, sukeliantis židininius sustorėjimus ir susiaurėjimus (dažniau jauniems pacientams).
- Išorinis spaudimas - navikų, cistų ar hematomų sukeltas arterijos spausti reiškinys.
Simptomai, dėl kurių skiriamas tyrimas
- Protarpinis šlubavimas (skausmas blauzdose ar šlaunyse einant, išnykstantis pailsėjus).
- Nuolatinis kojų skausmas ramybėje, ypač naktį, jaučiamas pėdose ar pirštuose.
- Lėtai gyjančios kojų žaizdos ar opos (ypač ant pėdų, kulnų).
- Kojų odos spalvos pokyčiai (blyškumas, cianozė) ir temperatūros sumažėjimas.
- Impulsų (pulsacijos) nejautimas pėdoje ar kulkšnyje.
Kokie gydytojai skiria ir atlieka tyrimą?
- Kraujagyslių chirurgas - pagrindinis specialistas, vertinantis periferinę arterijų ligą ir sprendžiantis dėl invazinio gydymo.
- Angiologas - gydytojas, specializuojantis kraujagyslių ligų diagnostikoje (nechirurginėje).
- Šeimos gydytojas (internistas) - gali paskirti tyrimą pradinei diagnostikai, jei įtariama kojų arterijų patologija.
- Radiologas - atlieka ultragarsinį tyrimą ir interpretuoja vaizdus, teikia išvadas klinicistams.
Prevenciniai ir stebėjimo atvejai
- Pacientams, sergantiems cukriniu diabetu, arterine hipertenzija, dislipidemija, ypač rūkantiems.
- Po arterijų rekonstrukcinės operacijos ar stentavimo - stebėti kraujotakos atsinaujinimą ir galimas restenozių atsiradimą.
- Jei yra šeiminė arterijų ligų (aneurizmų, ankstyvos aterosklerozės) anamnezė.