Hipertenzija
Hipertenzija - tai ilgą laiką padidėjęs arterinis kraujospūdis, kuris dažnai nesukelia aiškių pojūčių, bet tyliai apkrauna širdį, kraujagysles, inkstus, smegenis ir akis. Ji svarbi todėl, kad negydoma didina infarkto, insulto, širdies nepakankamumo ir inkstų pažeidimo riziką. Gera žinia ta, kad hipertenziją dažniausiai galima sėkmingai kontroliuoti, jei ji laiku nustatoma ir gydoma nuosekliai.
Hipertenzija reiškia, kad kraujas į arterijų sieneles nuolat spaudžia per stipriai. Kraujospūdis matuojamas dviem skaičiais: sistolinis rodo spaudimą, kai širdis susitraukia, o diastolinis - kai širdis ilsisi tarp susitraukimų. Jei šie skaičiai dažnai būna padidėję, kraujagyslės ir organai patiria didesnę apkrovą.
Daugumai suaugusiųjų hipertenzija įtariama, kai gydymo įstaigoje pakartotinai nustatomas kraujospūdis yra apie 140/90 mmHg ar didesnis. Namuose ar atliekant 24 valandų kraujospūdžio stebėseną ribos gali būti šiek tiek kitokios, todėl vienas atsitiktinis matavimas dar nereiškia diagnozės.
Ilgainiui padidėjęs spaudimas storina ir standina arterijų sieneles. Širdžiai tenka dirbti stipriau, todėl gali didėti kairysis skilvelis, vystytis ritmo sutrikimai ar širdies nepakankamumas. Inkstuose pažeidžiamos smulkios kraujagyslės, todėl blogėja filtracija. Smegenų kraujagyslėse didėja insulto ir pažintinių funkcijų blogėjimo rizika, o akyse gali būti pažeidžiama tinklainė.
Hipertenzija dažnai vadinama tylia liga, nes žmogus gali jaustis visiškai gerai net tada, kai kraujospūdis jau ilgą laiką yra per aukštas. Dėl to reguliarus matavimas yra toks pat svarbus kaip ir savijautos stebėjimas.
- Žmogus gali nejausti jokių pokyčių, nors kraujospūdis išlieka padidėjęs mėnesius ar metus.
- Hipertenzija neretai nustatoma atsitiktinai - profilaktinės apžiūros, darbo medicinos patikros ar vizito pas gydytoją metu.
- Savijauta ne visada atspindi kraujospūdžio dydį, todėl vien tik pagal pojūčius spręsti apie ligą nepatikima.
- Galvos skausmas, ypač pakaušio srityje, dažniau rytais.
- Galvos svaigimas, mirgėjimas akyse, spengimas ausyse.
- Nuovargis, dirglumas, miego sutrikimai.
- Širdies plakimo pojūtis, spaudimas krūtinėje ar dusulys fizinio krūvio metu.
- Kraujavimas iš nosies - jis ne visada susijęs su hipertenzija, bet pasikartojant vertas įvertinimo.
- Staigus vienos kūno pusės silpnumas, veido asimetrija, kalbos sutrikimas ar regėjimo praradimas gali rodyti insultą.
- Stiprus spaudžiantis krūtinės skausmas, plintantis į kairę ranką, žandikaulį ar nugarą, gali būti širdies infarkto požymis.
- Ryškus dusulys, tinimai, naktinis oro trūkumas gali reikšti širdies nepakankamumą.
- Sumažėjęs šlapimo kiekis, patinę vokai ar kojos gali būti inkstų pažeidimo ženklas.
Dažniausia forma yra pirminė, arba esminė, hipertenzija. Ji atsiranda ne dėl vienos aiškios priežasties, o dėl daugelio veiksnių derinio: paveldimumo, amžiaus, kraujagyslių elastingumo mažėjimo, medžiagų apykaitos ypatumų ir gyvenimo būdo.
Riziką didina antsvoris, ypač pilvinis nutukimas, per didelis druskos kiekis maiste, mažas fizinis aktyvumas, dažnas alkoholio vartojimas, rūkymas, lėtinis stresas ir nepakankamas miegas. Svarbūs ir kiti sutrikimai: padidėjęs cholesterolio kiekis, cukrinis diabetas, miego apnėja, podagra ar lėtinės inkstų ligos.
Antrinė hipertenzija sudaro mažesnę dalį atvejų, bet ją būtina atpažinti, nes kartais galima gydyti pačią priežastį. Ją gali sukelti inkstų arterijų susiaurėjimas, lėtinės inkstų ligos, antinksčių hormonų sutrikimai, skydliaukės ligos, miego apnėja, kai kurie vaistai nuo skausmo, hormoniniai preparatai, dekongestantai, stimuliuojančios medžiagos ar narkotikai.
Amžius taip pat svarbus: bėgant metams arterijos tampa standesnės, todėl sistolinis kraujospūdis dažnai kyla. Vis dėlto hipertenzija nėra neišvengiama senėjimo dalis - gyvenimo būdo korekcijos ir tinkamas gydymas gali reikšmingai sumažinti riziką.
Diagnozė pradedama nuo taisyklingo kraujospūdžio matavimo. Prieš matavimą reikėtų bent 5 minutes ramiai pasėdėti, nevartoti kofeino, nerūkyti ir nesportuoti maždaug 30 minučių. Manžetė turi tikti žasto apimčiai, o ranka turi būti širdies lygyje. Gydytojas paprastai remiasi ne vienu, o keliais matavimais skirtingu laiku.
Labai naudingi namų kraujospūdžio matavimai. Dažnai rekomenduojama matuoti ryte ir vakare kelias dienas iš eilės, užrašant rezultatus. Jei įtariama baltojo chalato hipertenzija, kai spaudimas pakyla tik gydymo įstaigoje, arba užmaskuota hipertenzija, kai įstaigoje rodmenys normalūs, bet namuose padidėję, gali būti skiriama 24 valandų ambulatorinė kraujospūdžio stebėsena.
Norint įvertinti priežastis ir organų pažeidimą, atliekami kraujo tyrimai: kreatininas, glomerulų filtracijos greitis, kalis, natris, gliukozė, glikuotas hemoglobinas, lipidograma. Šlapimo tyrimas ir albumino bei kreatinino santykis padeda įvertinti inkstus. Dažnai atliekama elektrokardiograma, o prireikus - širdies echoskopija.
Pagal situaciją gali būti skiriamas inkstų ultragarsas, inkstų arterijų tyrimai, hormonų tyrimai, miego apnėjos ištyrimas ar akių dugno apžiūra. Diagnostikos tikslas nėra vien patvirtinti hipertenziją - svarbu suprasti bendrą širdies ir kraujagyslių riziką.
Hipertenzijos gydymas paprastai susideda iš dviejų dalių: gyvenimo būdo keitimo ir vaistų, jei jų reikia. Net ir vartojant vaistus, kasdieniai įpročiai išlieka labai svarbūs, nes jie padeda sumažinti reikalingas dozes ir gerina bendrą sveikatą.
Pirmiausia rekomenduojama mažinti druskos kiekį, rinktis daugiau daržovių, vaisių, ankštinių produktų, pilno grūdo gaminių, žuvies, riešutų ir mažiau perdirbto maisto. Svorio mažinimas, jei yra antsvoris, gali pastebimai sumažinti kraujospūdį. Reguliarus fizinis aktyvumas - bent 150 minučių vidutinio intensyvumo judėjimo per savaitę - naudingas širdžiai ir kraujagyslėms.
Taip pat svarbu riboti alkoholį, nerūkyti, gerinti miegą, gydyti miego apnėją ir mokytis valdyti stresą. Kai kuriems žmonėms padeda kvėpavimo pratimai, vaikščiojimas, darbas su psichologu ar nuoseklus dienos režimas.
Vaistai parenkami individualiai. Dažniausiai vartojamos grupės yra angiotenziną konvertuojančio fermento inhibitoriai, angiotenzino receptorių blokatoriai, kalcio kanalų blokatoriai, tiazidiniai ar į tiazidus panašūs diuretikai. Kartais prireikia beta adrenoblokatorių ar kitų vaistų. Dažnai geriau veikia dviejų mažesnių dozių vaistų derinys nei vienas didelės dozės preparatas.
Vaistų nereikėtų nutraukti vien todėl, kad kraujospūdis pagerėjo. Dažniausiai jis pagerėja būtent dėl gydymo. Jei pasireiškia šalutinis poveikis, geriau pasitarti su gydytoju - beveik visada galima rasti tinkamesnį sprendimą.
Į šeimos gydytoją verta kreiptis, jei namuose kelis kartus iš eilės kraujospūdis yra padidėjęs, pavyzdžiui, apie 135/85 mmHg ar daugiau, arba jei gydymo įstaigoje pakartotinai nustatomi didesni rodmenys. Taip pat reikėtų pasitarti, jei turite cukrinį diabetą, inkstų ligą, širdies ligą, persirgtą insultą ar daug širdies ir kraujagyslių rizikos veiksnių.
Skubios pagalbos reikia, jei kraujospūdis labai aukštas ir kartu atsiranda krūtinės skausmas, dusulys, stiprus galvos skausmas, sumišimas, silpnumas vienoje kūno pusėje, kalbos sutrikimas, staigus regėjimo pablogėjimas, sąmonės sutrikimas ar traukuliai. Tokiais atvejais svarbu nedelsti ir kviesti greitąją medicinos pagalbą.
Jei kraujospūdžio aparatas parodo labai didelius skaičius, bet jaučiatės gerai, pirmiausia ramiai pasėdėkite ir po kelių minučių pamatuokite dar kartą. Vis dėlto nuolat labai aukšti rodmenys turi būti įvertinti gydytojo, net jei simptomų nėra.
