Raynaud fenomenas
Raynaud fenomenas - tai būklė, kai dėl laikino smulkiųjų kraujagyslių spazmo pirštai, rečiau kojų pirštai, pabąla, pamėlsta, tampa šalti, nutirpę ar skausmingi. Dažniausiai priepuolį išprovokuoja šaltis arba emocinė įtampa. Nors daugeliu atvejų ši būklė nėra pavojinga, kartais ji gali būti pirmasis rimtesnės autoimuninės ar kraujagyslių ligos požymis.
Raynaud fenomenas pasireiškia tada, kai smulkiosios arterijos ir arteriolės, aprūpinančios krauju odą, per stipriai susitraukia. Dėl to trumpam sumažėja kraujo pritekėjimas į galūnių pirštus, nosies galiuką, ausis ar lūpas. Kraujotakai sulėtėjus, oda pakeičia spalvą: iš pradžių pabąla, vėliau gali pamėlti, o kraujui vėl sugrįžus - parausti ir pradėti dilgčioti ar tvinkčioti.
Dažniausiai pažeidžiami rankų pirštai, paprastai simetriškai abiejose rankose. Nykščiai nukenčia rečiau. Priepuolis gali trukti nuo kelių minučių iki keliolikos ar ilgiau, o jam pasibaigus audinių kraujotaka atsistato.
Skiriamos dvi pagrindinės formos. Pirminis Raynaud fenomenas pasireiškia be kitos nustatytos ligos. Jis dažniau prasideda jauname amžiuje, ypač moterims, ir paprastai būna lengvesnis. Antrinis Raynaud fenomenas atsiranda dėl kitos būklės, pavyzdžiui, sisteminės sklerozės, raudonosios vilkligės, reumatoidinio artrito, kraujagyslių ligų, tam tikrų vaistų ar profesinio poveikio. Antrinė forma yra svarbesnė mediciniškai, nes gali sukelti odos įtrūkimus, opeles ar net audinių pažeidimą.
- Staigus vieno ar kelių pirštų pabąlimas, dažniausiai pabuvus šaltyje arba patyrus stresą.
- Pirštų pamėlynavimas, kai kraujyje sumažėja deguonies kiekis.
- Paraudimas, šilumos pojūtis, dilgčiojimas ar tvinkčiojimas kraujotakai atsistatant.
- Šalčio, tirpimo, nejautros arba „adatėlių badymo“ pojūtis pirštuose.
- Pirštų skausmas priepuolio metu arba jam baigiantis.
- Simetriški simptomai abiejose rankose, ypač sergant pirmine forma.
- Priepuoliai tampa dažni, ilgi ar prasideda be aiškios priežasties.
- Pažeidžiamas tik vienas pirštas ar viena ranka.
- Atsiranda žaizdelių, opelių, įtrūkimų pirštų galuose.
- Pirštai išlieka skausmingi ar pamėlę net sušilus.
- Kartu pasireiškia sąnarių skausmai, odos sustorėjimas, bėrimai, burnos sausumas, raumenų silpnumas ar nepaaiškinamas nuovargis.
- Šaltas oras, vėjas, drėgmė.
- Šaltų daiktų laikymas, pavyzdžiui, maisto produktų iš šaldiklio.
- Rankų plovimas šaltu vandeniu.
- Stresas, nerimas, stiprios emocijos.
- Vibracija, pavyzdžiui, dirbant su vibruojančiais įrankiais.
Tiksli pirminio Raynaud fenomenas priežastis nėra iki galo aiški. Manoma, kad sergant šia forma kraujagyslių sienelės ir nervinė jų reguliacija pernelyg jautriai reaguoja į šaltį ar stresą. Kraujagyslės susitraukia stipriau, nei reikėtų normaliai kūno šilumai išsaugoti.
Riziką didina moteriška lytis, jaunesnis amžius, šeiminis polinkis, gyvenimas šaltesniame klimate ir mažas kūno svoris. Pirminis Raynaud fenomenas dažnai prasideda paauglystėje ar jauname suaugusiojo amžiuje.
Antrinis Raynaud fenomenas gali būti susijęs su autoimuninėmis jungiamojo audinio ligomis. Ypač svarbi sisteminė sklerozė, tačiau priežastis gali būti ir sisteminė raudonoji vilkligė, Sjögreno sindromas, dermatomiozitas, mišri jungiamojo audinio liga ar reumatoidinis artritas. Tokiais atvejais kraujagyslės gali būti ne tik spazmuojančios, bet ir struktūriškai pažeistos.
Kitos galimos priežastys - aterosklerozė, kraujagyslių uždegimai, riešo kanalo sindromas, skydliaukės sutrikimai, kraujo ligos, rūkymas, nušalimai ar pakartotinės mikrotraumos. Priepuolius gali skatinti kai kurie vaistai, pavyzdžiui, beta adrenoblokatoriai, kai kurie migrenos vaistai, vaistai nuo dėmesio ir aktyvumo sutrikimo, chemoterapiniai preparatai, nosies gleivinės paburkimą mažinantys vaistai. Profesinis rizikos veiksnys - ilgalaikis darbas su vibruojančiais įrankiais arba nuolatinis darbas šaltyje.
Raynaud fenomenas diagnozė dažniausiai pradedama nuo išsamaus pokalbio. Gydytojas klausia, kada prasidėjo priepuoliai, kokie pirštai pažeidžiami, ar spalvos pokyčiai būna aiškūs, kiek laiko jie trunka, kas juos išprovokuoja ir ar yra kitų simptomų. Labai padeda nuotraukos, padarytos priepuolio metu, nes apžiūros kabinete pirštai gali atrodyti visiškai normaliai.
Apžiūros metu vertinama rankų ir kojų oda, nagai, pirštų galiukai, pulsai, sąnariai, odos elastingumas ir galimi autoimuninės ligos požymiai. Svarbu atskirti pirminę formą nuo antrinės, nes gydymo ir stebėjimo taktika skiriasi.
Vienas naudingiausių tyrimų yra nagų guolio kapiliaroskopija. Jos metu specialiu prietaisu apžiūrimos labai smulkios kraujagyslės ties nagais. Pirminio Raynaud fenomenas atveju kapiliarai dažniausiai atrodo normaliai, o sergant kai kuriomis jungiamojo audinio ligomis gali būti matomi būdingi pakitimai.
Kraujo tyrimai parenkami individualiai. Dažnai atliekamas bendras kraujo tyrimas, eritrocitų nusėdimo greitis arba C reaktyvusis baltymas uždegimui įvertinti, antinuklearinių antikūnų tyrimas, prireikus - specifiniai autoantikūnai. Gali būti tiriama skydliaukės funkcija, inkstų ir kepenų rodikliai, kraujo krešėjimo ar kiti parametrai.
Jeigu įtariamas kraujagyslių susiaurėjimas, trombozė ar kitos kraujotakos problemos, gali būti atliekamas kraujagyslių ultragarsinis tyrimas. Kompiuterinė tomografija, magnetinio rezonanso tomografija ar angiografija reikalingos rečiau, dažniausiai tada, kai simptomai netipiški, sunkūs arba įtariamas stambesnių kraujagyslių pažeidimas.
Raynaud fenomenas gydymas priklauso nuo priepuolių dažnio, sunkumo ir priežasties. Lengvais pirminės formos atvejais svarbiausios yra kasdienės apsaugos priemonės. Reikėtų šiltai rengtis sluoksniais, mūvėti pirštines dar prieš išeinant į šaltį, saugoti ne tik rankas, bet ir visą kūną, nes bendras sušalimas taip pat gali sukelti priepuolį. Naudingos šiltos kojinės, kepurė, kaklo apsauga. Šaltus produktus patartina imti su pirštinėmis.
Labai svarbu nerūkyti. Nikotinas sutraukia kraujagysles ir gali stipriai pabloginti simptomus. Verta riboti kofeino perteklių, vengti staigių temperatūros pokyčių, valdyti stresą, reguliariai judėti. Fizinė veikla gerina bendrą kraujotaką, tačiau ją reikėtų pritaikyti taip, kad nebūtų provokuojamas rankų ar kojų nušalimas.
Prasidėjus priepuoliui, reikėtų pereiti į šiltą aplinką, švelniai judinti pirštus, pakišti rankas po drungnu, ne karštu vandeniu, pamasažuoti plaštakas. Negalima naudoti labai karšto vandens ar tiesiogiai kaitinti nejautrių pirštų, nes galima nusideginti.
Jei priepuoliai dažni, skausmingi ar yra audinių pažeidimo rizika, gydytojas gali skirti kraujagysles plečiančių vaistų. Dažniausiai vartojami kalcio kanalų blokatoriai, pavyzdžiui, nifedipinas ar amlodipinas. Kai kuriais atvejais taikomi vietiniai nitratai, fosfodiesterazės inhibitoriai, prostaciklino preparatai ar kiti kraujotaką gerinantys vaistai. Vaistų pasirinkimas priklauso nuo kraujospūdžio, gretutinių ligų ir galimų šalutinių poveikių.
Antrinio Raynaud fenomenas atveju būtina gydyti pagrindinę ligą. Jei priežastis yra autoimuninė liga, gydymą dažnai koordinuoja reumatologas. Esant opoms ar infekcijai, gali prireikti žaizdų priežiūros, antibiotikų, kraujotaką gerinančių infuzijų. Labai retais ir sunkiais atvejais svarstomos intervencinės ar chirurginės priemonės, pavyzdžiui, simpatinių nervų blokada ar simpatektomija, tačiau jos taikomos tik atrinktiems pacientams.
Į gydytoją verta kreiptis, jei pirštai kartojamai pabąla, pamėlsta ar skauda nuo šalčio, ypač jei simptomai atsirado pirmą kartą suaugusio amžiaus žmogui. Taip pat reikėtų pasitarti, jei priepuoliai dažnėja, trunka ilgiau, pažeidžia tik vieną ranką ar vieną pirštą, trukdo darbui ir kasdieniam gyvenimui.
Skubiau kreipkitės, jei atsiranda žaizdelių, opų, juoduojančių odos plotų, stiprus nuolatinis skausmas, pirštas išlieka pamėlęs ar pabalęs net sušilus. Tai gali reikšti, kad audiniams trūksta kraujo ir būtina greita medicininė pagalba.
Gydytojo konsultacija ypač svarbi, jei kartu vargina sąnarių patinimas ar skausmas, odos sustorėjimas, veido ar rankų tinimas, bėrimai, dusulys, rijimo sutrikimai, nepaaiškinamas svorio kritimas ar didelis nuovargis. Tokie požymiai gali rodyti sisteminę ligą, kurią nustačius anksti galima veiksmingiau kontroliuoti.
Jeigu Raynaud fenomenas jau diagnozuotas, reguliari priežiūra padeda įvertinti, ar būklė nesikeičia ir ar nereikia koreguoti gydymo. Daug žmonių, tinkamai saugodamiesi šalčio ir žinodami savo rizikos veiksnius, gyvena įprastą aktyvų gyvenimą.
