Transkutaninis deguonies slėgis
Transkutaninis deguonies slėgis (TcPO₂) yra neinvazinis tyrimas, rodantis, kaip gerai kraujas aprūpina audinius deguonimi. Šis rodiklis padeda įvertinti kraujotakos būklę ir prognozuoti žaizdų gijimo galimybes. Tyrimas ypač naudingas sergant periferine arterine liga ar diabetinėmis pėdomis.
Pagrindinė funkcija
- Mikrocirkuliacijos vertinimas - parodo, kiek deguonies pasiekia odą ir paviršinius audinius.
- Prognozuoja žaizdų gijimą - kai TcPO₂ < 30 mmHg, rizika, kad žaizda neužgis, yra labai didelė.
- Padeda nustatyti kojos amputacijos lygį - jei TcPO₂ tam tikrame lygyje yra per žemas, operacija ten gali būti nesėkminga.
Kaip tai veikia?
- Specialus elektrodas šildo odą iki 44-45 °C, kad išsiplėstų kraujagyslės ir padidėtų dujų prasiskverbimas.
- Elektrodas išmatuoja deguonies dalinį slėgį, kuris atitinka kapiliarinį kraujo prisotinimą deguonimi.
- Rezultatas pateikiamas gyvsidabrio stulpelio milimetrais (mmHg) ir parodo audinių oksigenacijos būklę.
Procedūra
- Prieš tyrimą nevalia rūkyti 2 valandas - nikotinas siaurina kraujagysles ir iškraipo rezultatus.
- Jums nereikia specialiai ruoštis, bet drabužiai turi būti patogūs, kad būtų lengva atidengti tiriamą vietą.
- Tyrimo metu gulėsite ramiai, o ant odos (dažniausiai pėdos ar krūtinės) bus priklijuotas mažas jutiklis.
- Jutiklis švelniai šildys odą - jausite malonią šilumą, bet nieko skausmingo. Matavimas trunka apie 20-30 minučių.
Galimos priežastys
- Audinių hiperoksija - kai kraujyje yra per daug deguonies (pvz., kvėpuojant grynu deguonimi).
- Vietinis uždegimas - dėl uždegimo padidėja kraujotaka ir deguonies tiekimas į odą.
- Paviršinė infekcija - kai organizmas bando kovoti su infekcija, pritraukdamas daugiau kraujo į pažeistą vietą.
Klinikinė reikšmė
- TcPO₂ > 60 mmHg laikomas geru rodikliu - audiniai gerai aprūpinami deguonimi.
- Jei rodiklis pakilęs be aiškios priežasties, gali reikėti papildomų tyrimų (pvz., dujų analizės kraujyje).
- Labai aukštos vertės (pvz., > 100 mmHg) retos ir dažniau siejamos su medicininiu deguonies tiekimu, o ne natūralia būsena.
Dažniausios situacijos
- Lėtinės žaizdos (pvz., diabetinės pėdos opos) - norint įvertinti gijimo prognozę.
- Prieš kojos kraujagyslių operaciją ar amputaciją - parenkant tinkamą operacijos lygį.
- Sergant periferine arterine liga (PAD) - stebint gydymo efektyvumą ar ligos progresavimą.
- Įtariant audinių išemiją, kai pacientas skundžiasi skausmu ramybėje ar pablogėjusia žaizdų gijimo kokybe.
Kokie gydytojai skiria?
- Angiologas (kraujagyslių chirurgas) - vertindamas galūnių kraujotaką.
- Endokrinologas - stebėdamas diabeto pėdos sindromą.
- Chirurgas - prieš amputacijas ar odos persodinimą.
