Diabetinė pėda
Diabetinė pėda - viena dažniausių ir rimčiausių cukrinio diabeto komplikacijų, pažeidžianti pėdų kraujotaką, nervus ir odą. Laiku neatpažinta ir negydoma ši būklė gali sukelti itin sunkiai gyjančias opas, infekcijas ir net galūnės amputaciją. Tačiau tinkama pėdų priežiūra ir reguliari patikra gali reikšmingai sumažinti šių pavojų.
Diabetinė pėda yra lėtinė būklė, kai dėl ilgai trunkančio aukšto gliukozės kiekio kraujyje pažeidžiamos pėdų kraujagyslės ir periferiniai nervai. Tai sukelia dvi pagrindines problemas: sumažėjusį kraujo tekėjimą į pėdas (išeminę ligą) ir jų jautrumo praradimą (neuropatiją). Dėl to net nedideli sužeidimai, nuospaudos ar įplyšimai gali tapti lėtinėmis opomis, o sumažėjusi kraujotaka trukdo gijimui ir didina infekcijos riziką. Dažniausiai šie pakitimai atsiranda abiejose pėdose vienu metu.
- Periodiškas arba nuolatinis tirpimas, dilgčiojimas ar deginimas pėdose, ypač naktį
- Sausa, pleiskanojanti oda, ypač tarp pirštų
- Nuospaudų ir kukurūzų atsiradimas dėl netolygaus svorio paskirstymo
- Negyjančios opos, dažniausiai ant padų ar pirštų galiukų
- Pėdos spalvos pokyčiai (blyškumas, paraudimas arba melsvumas)
- Patologinė pėdos forma, pvz., Charcot artropatija
- Pūlingos išskyros, nemalonus kvapas - infekcijos požymis
Pagrindinė diabetinės pėdos priežastis yra ilgai nekontroliuojamas aukštas gliukozės kiekis kraujyje. Tai sukelia nervų pažeidimą (diabetinę neuropatiją) ir kraujagyslių degeneraciją (aterosklerozę). Riziką didina: rūkymas, aukštas cholesterolio kiekis, padidėjęs kraujospūdis, nutukimas, netinkama pėdų higiena, avalynė, kuri spaudžia ar trina, taip pat buvusios pėdų traumos. Kai kuriems pacientams genetinė predispozicija taip pat vaidina svarbų vaidmenį.
Gydytojas pradeda apžiūra: tikrina pėdų pulsą, odos spalvą, temperatūrą, jautrumą lengvu prisilietimu (monofilamentu) ir vibraciją. Atliekamas kraujagyslių ultragarsinis tyrimas (doplerografija) įvertinti kraujotakai. Jei įtariama infekcija, imamas pūlių pasėlis. Rentgeno nuotrauka rodo kaulų pakitimus, o magnetinio rezonanso tomografija (MRT) padeda nustatyti gilųjį audinių ar kaulų pažeidimą. Neurologinis ištyrimas atskleidžia diabetinės neuropatijos mastą.
Gydymas priklauso nuo būklės sunkumo. Pirmas žingsnis - griežta gliukozės kiekio kraujyje kontrolė ir mesti rūkyti. Esant opoms, atliekamas profesionalus žaizdų valymas, specialūs tvarsčiai, o jei yra infekcija - skiriami antibiotikai. Esant negyjančioms opoms ar išeminėms pėdoms, taikoma revaskuliarizacija (kraujagyslių atvėrimas) - angioplastika arba šuntavimas. Jei audiniai miršta ar yra didelė gangrenos rizika, gali prireikti dalinės pėdos ar piršto amputacijos. Svarbi dalis - tinkama avalynė, specialūs vidpadžiai ir reguliari pėdų priežiūra podologo kabinete.
Nedelsdami kreipkitės, jei ant pėdos atsiranda atvira žaizda ar pūslė, ypač jei ji negyja per 1-2 savaites. Skubi pagalba reikalinga, kai pajuntate staigų pėdos patinimą, paraudimą, karščiavimą ar matote pūlingas išskyras. Taip pat turėtumėte kreiptis, jei pėda tampa šaltesnė už kitą arba pamažu keičiasi jos spalva (tamsėja, mėlynuoja). Visiems cukriniu diabetu sergantiems pacientams rekomenduojama tikrinti pėdas kasdien, o gydytoją lankyti bent kartą per metus profilaktinei apžiūrai.
