Arterijų aterosklerozė
Arterijų aterosklerozė - tai lėtai besivystanti arterijų sienelių liga, kai jose kaupiasi riebalai, uždegiminės ląstelės, jungiamasis audinys ir kalcis. Ilgą laiką ji gali nesukelti jokių pojūčių, tačiau susiaurėjus ar staiga užsikimšus kraujagyslei gali ištikti miokardo infarktas, insultas ar sutrikti kojų kraujotaka. Gera žinia ta, kad laiku įvertinus riziką ir nuosekliai gydantis, šios ligos eigą dažnai galima sulėtinti ir sumažinti pavojingų komplikacijų tikimybę.
Arterijų aterosklerozė - tai procesas, kurio metu pažeidžiama vidinė arterijų sienelė, vadinama endoteliu. Sveika arterija yra elastinga, jos vidinis paviršius lygus, todėl kraujas teka laisvai. Kai endotelis pažeidžiamas dėl padidėjusio kraujospūdžio, rūkymo, padidėjusio cholesterolio, cukrinio diabeto ar uždegimo, į kraujagyslės sienelę lengviau patenka mažo tankio lipoproteinai - vadinamasis „blogasis“ cholesterolis.
Laikui bėgant šioje vietoje prasideda uždegiminė reakcija. Į kraujagyslės sienelę migruoja imuninės ląstelės, kaupiasi riebalai, formuojasi aterosklerozinė plokštelė. Iš pradžių ji gali būti minkšta ir nestabili, vėliau sukietėja dėl jungiamojo audinio ir kalcio sankaupų. Plokštelė siaurina arterijos spindį, todėl audiniai gauna mažiau deguonies ir maisto medžiagų.
Svarbiausia, kad pavojų kelia ne tik pats susiaurėjimas. Aterosklerozinė plokštelė gali įplyšti. Tuomet organizmas šią vietą „taiso“ formuodamas krešulį, tačiau krešulys gali staiga užkimšti kraujagyslę. Jei tai įvyksta širdies vainikinėje arterijoje, gali išsivystyti miokardo infarktas; jei smegenų arterijoje - insultas; jei kojos arterijoje - ūminė galūnės išemija.
Arterijų aterosklerozė gali pažeisti įvairias kraujagysles: širdies vainikines arterijas, miego arterijas, smegenų kraujagysles, kojų arterijas, inkstų arterijas ir pilvo aortą. Dėl to ligos pasireiškimas labai priklauso nuo to, kurioje vietoje kraujotaka sutrinka labiausiai.
- Spaudžiantis, deginantis ar veržiantis skausmas už krūtinkaulio, ypač fizinio krūvio ar emocinės įtampos metu.
- Skausmo plitimas į kairę ranką, petį, kaklą, žandikaulį, nugarą ar viršutinę pilvo dalį.
- Dusulys lipant laiptais, einant greičiau ar gulint.
- Neįprastas nuovargis, prakaitavimas, pykinimas, silpnumas.
- Širdies ritmo sutrikimo pojūtis - permušimai, plakimas, „šokinėjanti“ širdis.
- Trumpalaikis vienos kūno pusės silpnumas ar aptirpimas.
- Staiga sutrikusi kalba, sunkumas suprasti žodžius.
- Vienos akies regėjimo aptemimas ar staigus regos lauko iškritimas.
- Galvos svaigimas, pusiausvyros sutrikimas, koordinacijos problemos.
- Praeinantys neurologiniai simptomai, kurie išnyksta per kelias minutes ar valandas, gali būti įspėjimas apie gresiantį insultą.
- Kojų skausmas einant, dažniausiai blauzdose, šlaunyse ar sėdmenyse, kuris sumažėja sustojus pailsėti.
- Šaltos pėdos, blyški ar melsva oda.
- Silpnesnis pulsas pėdose.
- Lėčiau gyjančios žaizdos, opos, odos įtrūkimai.
- Sunkesniais atvejais - skausmas ramybėje, ypač naktį, kai koja pakelta.
- Sunkiai kontroliuojamas aukštas kraujospūdis.
- Inkstų funkcijos blogėjimas, nustatomas kraujo tyrimuose.
- Pilvo ar nugaros skausmas esant aortos išsiplėtimui, nors dažnai simptomų nebūna.
- Bendras silpnumas, sumažėjęs fizinis pajėgumas, ypač jei aterosklerozė išplitusi keliose kraujagyslių srityse.
Arterijų aterosklerozė neatsiranda per vieną dieną. Dažniausiai tai daugelio metų procesas, kuriam įtakos turi paveldimumas, gyvenimo būdas ir kitos ligos. Kai kurie veiksniai yra nepakeičiami, pavyzdžiui, amžius ar šeiminė rizika, tačiau daug ką galima valdyti.
Svarbiausi rizikos veiksniai:
• Padidėjęs mažo tankio lipoproteinų cholesterolio kiekis. Kuo ilgiau kraujyje būna per daug „blogojo“ cholesterolio, tuo didesnė tikimybė, kad jis kaupsis arterijų sienelėse.
• Aukštas kraujospūdis. Nuolat padidėjęs spaudimas mechaniškai pažeidžia kraujagyslių vidinį sluoksnį ir skatina plokštelių formavimąsi.
• Rūkymas. Tabako dūmuose esančios medžiagos siaurina kraujagysles, didina krešėjimą, skatina uždegimą ir mažina kraujagyslių elastingumą. Net pasyvus rūkymas didina riziką.
• Cukrinis diabetas ir atsparumas insulinui. Padidėjęs gliukozės kiekis kraujyje pažeidžia kraujagysles ir dažnai būna susijęs su nepalankiu cholesterolio bei trigliceridų profiliu.
• Antsvoris, ypač pilvinis nutukimas. Riebalinis audinys aplink vidaus organus aktyviai dalyvauja uždegimo procesuose ir didina širdies bei kraujagyslių ligų riziką.
• Mažas fizinis aktyvumas. Judėjimo stoka blogina cholesterolio balansą, didina kraujospūdį, skatina svorio augimą ir mažina kraujagyslių atsparumą.
• Nesubalansuota mityba. Daug sočiųjų riebalų, transriebalų, stipriai perdirbto maisto, cukraus ir druskos turinti mityba prisideda prie aterosklerozės progresavimo.
• Amžius ir lytis. Rizika didėja senstant. Vyrams ji dažnai išryškėja anksčiau, o moterims padidėja po menopauzės, kai sumažėja apsauginis estrogenų poveikis.
• Paveldimumas. Jei artimi giminaičiai anksti sirgo miokardo infarktu, insultu ar kitomis kraujagyslių ligomis, rizika yra didesnė.
• Lėtinis stresas, miego trūkumas ir kai kurios uždegiminės ligos. Ilgalaikis organizmo įsitempimas ir uždegimas taip pat gali prisidėti prie kraujagyslių pažeidimo.
Arterijų aterosklerozė dažnai nustatoma įvertinus rizikos veiksnius, simptomus ir atlikus tyrimus. Gydytojas pirmiausia klausia apie krūtinės skausmą, dusulį, kojų skausmą einant, praeinančius neurologinius simptomus, rūkymą, šeimos ligas, vartojamus vaistus ir gretutines būkles. Taip pat matuojamas kraujospūdis, vertinamas pulsas, širdies ir kraujagyslių būklė, apžiūrimos kojos, oda, žaizdos.
Dažniausiai atliekami tyrimai:
• Kraujo tyrimai. Vertinamas bendras cholesterolis, mažo tankio ir didelio tankio lipoproteinų cholesterolis, trigliceridai, gliukozė, glikozilintas hemoglobinas, inkstų funkcijos rodikliai, kartais - uždegimo žymenys. Šie tyrimai padeda nustatyti riziką ir parinkti gydymo intensyvumą.
• Elektrokardiograma. Ji padeda įvertinti širdies ritmą, buvusių ar esamų širdies raumens pažeidimų požymius.
• Krūvio mėginys. Jei įtariama širdies kraujotakos problema, fizinio krūvio metu stebima širdies veikla ir simptomai. Kai kuriais atvejais taikomi vaistais sukeliamo krūvio tyrimai.
• Širdies echoskopija. Ji parodo širdies raumens susitraukimą, vožtuvų būklę, padeda įvertinti, ar širdis nepatiria ilgalaikės apkrovos.
• Kraujagyslių ultragarsinis tyrimas dopleriu. Juo galima įvertinti miego, kojų ar kitų arterijų susiaurėjimą, kraujo tėkmės greitį ir kryptį.
• Kulkšnies ir žasto indekso matavimas. Tai paprastas tyrimas, kai lyginamas kraujospūdis rankoje ir kojoje. Sumažėjęs indeksas rodo kojų arterijų kraujotakos sutrikimą.
• Kompiuterinės tomografijos angiografija arba magnetinio rezonanso angiografija. Šie tyrimai leidžia detaliau pamatyti arterijų susiaurėjimus, užsikimšimus ar išsiplėtimus.
• Koronarografija. Tai invazinis širdies vainikinių arterijų tyrimas, atliekamas, kai įtariama reikšminga koronarinė širdies liga arba planuojamas intervencinis gydymas. Jo metu prireikus gali būti atliekamas ir kraujagyslės išplėtimas bei stento implantavimas.
Tyrimų pasirinkimas priklauso nuo simptomų, amžiaus, rizikos lygio ir to, kuri kraujagyslių sritis kelia didžiausią įtarimą.
Arterijų aterosklerozė gydoma keliais lygmenimis: mažinama rizika, stabdomas plokštelių augimas, gydomi simptomai ir, jei reikia, atkuriama kraujotaka. Gydymas paprastai yra ilgalaikis. Net jei savijauta gera, vaistų nutraukti savarankiškai nereikėtų, nes aterosklerozė gali progresuoti tyliai.
Gyvensenos keitimas yra gydymo pagrindas. Rekomenduojama mesti rūkyti, reguliariai judėti, palaikyti sveiką kūno svorį, rinktis širdžiai palankią mitybą. Dažnai patariama Viduržemio jūros tipo mityba: daugiau daržovių, ankštinių, pilno grūdo produktų, žuvies, riešutų, alyvuogių aliejaus; mažiau raudonos mėsos, perdirbtų produktų, saldumynų ir druskos. Fizinis aktyvumas turi būti saugus ir pritaikytas būklei - sergant kojų arterijų liga ypač naudinga prižiūrima ėjimo programa.
Vaistai parenkami individualiai. Cholesterolį mažinantys vaistai, dažniausiai statinai, mažina mažo tankio lipoproteinų cholesterolį ir stabilizuoja aterosklerozines plokšteles. Jei tikslo pasiekti nepavyksta, gali būti skiriamas ezetimibas ar PCSK9 inhibitoriai. Kraujospūdį mažinantys vaistai saugo arterijas, širdį, smegenis ir inkstus. Sergant cukriniu diabetu svarbu gera gliukozės kontrolė; kai kurie šiuolaikiniai vaistai papildomai mažina širdies ir kraujagyslių įvykių riziką.
Kai kuriems pacientams skiriami antitrombocitiniai vaistai, pavyzdžiui, acetilsalicilo rūgštis ar kiti preparatai, mažinantys krešulių susidarymo tikimybę. Jie ypač svarbūs po miokardo infarkto, insulto, stento implantavimo ar esant nustatytai kraujagyslių ligai, tačiau netinka visiems, nes gali didinti kraujavimo riziką.
Jei arterija smarkiai susiaurėjusi ir simptomai ryškūs arba gresia organo pažeidimas, gali būti taikomas intervencinis ar chirurginis gydymas. Atliekama angioplastika, kai kraujagyslė išplečiama balionėliu, dažnai įdedamas stentas. Kai kuriais atvejais prireikia šuntavimo operacijos, miego arterijos endarterektomijos ar kitų kraujotaką atkuriančių procedūrų.
Gydymo tikslas nėra tik „pagerinti skaičius“ tyrimuose. Tikrasis tikslas - apsaugoti žmogų nuo infarkto, insulto, galūnės netekimo, inkstų funkcijos blogėjimo ir padėti išlaikyti kuo geresnę gyvenimo kokybę.
Į gydytoją verta kreiptis nelaukiant rimtų simptomų, jei turite padidėjusį cholesterolį, aukštą kraujospūdį, sergate cukriniu diabetu, rūkote, turite antsvorio ar šeimoje buvo ankstyvų širdies ir kraujagyslių ligų. Profilaktinis rizikos įvertinimas leidžia imtis veiksmų dar tada, kai kraujagyslių pažeidimas nėra pažengęs.
Skubios pagalbos reikia nedelsiant, jei atsiranda bent vienas iš šių požymių:
• Staigus spaudžiantis ar deginantis krūtinės skausmas, trunkantis ilgiau nei kelias minutes, ypač jei kartu pykina, pila šaltas prakaitas, trūksta oro ar skausmas plinta į ranką, žandikaulį, nugarą.
• Staiga nusilpsta ar aptirpsta viena kūno pusė, sutrinka kalba, veido simetrija, regėjimas, pusiausvyra. Net jei simptomai greitai praeina, tai gali būti praeinantis smegenų išemijos priepuolis.
• Staigus stiprus kojos skausmas, pėda tampa šalta, blyški ar melsva, dingsta pulsas, atsiranda tirpimas ar negalėjimas pajudinti galūnės.
• Staigus labai stiprus pilvo, krūtinės ar nugaros skausmas, alpimas, ryškus silpnumas.
• Dusulys ramybėje, staigus sąmonės pritemimas, stiprus širdies plakimas su silpnumu.
Tokiais atvejais nereikėtų vykti į gydymo įstaigą pačiam - geriau kviesti greitąją medicinos pagalbą. Laikas labai svarbus: kuo greičiau atkuriama kraujotaka, tuo didesnė tikimybė išvengti negrįžtamo organų pažeidimo.
