D dimerai
D dimerai yra fibrino skilimo produktai, susidarantys organizme tirpstant kraujo krešuliams. Šis tyrimas padeda įvertinti trombozės arba kraujo krešėjimo sistemos aktyvumą, dažniausiai naudojamas įtariant tromboembolines ligas.
Funkcija
- D dimerai yra specifiniai fibrino skilimo fragmentai, rodantys, kad organizme vyksta fibrinogeno ir fibrino skaidymas.
- Jų koncentracija kraujyje padidėja, kai aktyvuojama hemostazė ir formuojami bei tirpsta kraujo krešuliai.
Kilmė
- D dimerai susidaro veikiant plazminui, kai tirpsta stabilizuotas fibrinas, esantis trombuose.
- Tai netiesioginis trombozinės veiklos žymuo, naudojamas klinikinėje praktikoje.
Procedūra
- D dimerų tyrimui atliekamas kraujo paėmimas iš venos, dažniausiai nereikia specialaus pasiruošimo (nevalgius).
- Tyrimas atliekamas naudojant imunocheminius metodus (ELISA, latekso agliutinacija) ir rezultatai paprastai pateikiami per 1-2 valandas.
Priežastys
- Giliųjų venų trombozė (GVT) ir plaučių embolija (PE) - pagrindinės klinikinės indikacijos.
- Diseminuota intravaskulinė koaguliacija (DIK) - sisteminis mikrotrombozių susidarymas.
- Nėštumas, pogimdyminis laikotarpis, didelės apimties operacijos ar traumos.
- Uždegiminės ligos, vėžinės ligos, kepenų funkcijos sutrikimai, vyresnis amžius.
Klinikinė reikšmė
- Sumažėjusi D dimerų koncentracija dažniausiai neturi specifinės patologinės reikšmės, nes normaliai jų kiekis kraujyje yra labai mažas.
- Labai retai gali būti stebima esant sunkiai fibrinolizės sistemų slopinimo būklei, tačiau ši radinių interpretacija yra ribota.
Pagrindinės situacijos
- Įtariant giliųjų venų trombozę ar plaučių emboliją (ypač kartu su klinikiniu vertinimu, pvz., Wells balą).
- Vertinant diseminuotos intravaskulinės koaguliacijos diagnostiką ir eigą.
Specialistai
- Hematologai, kardiologai, chirurgai, vidaus ligų gydytojai.
| Bendra | referencinės vertės gali skirtis priklausomai nuo laboratorijos, bet dažniausiai normali vertė yra <0,5 mg/l (FEU) arba <500 ng/ml. |
|---|
