Smegenų venų trombozė
Smegenų venų trombozė yra reta, bet potencialiai pavojinga būklė, kai kraujo krešulys užkemša smegenų venas arba veninius sinusus. Dėl to sutrinka kraujo nutekėjimas iš smegenų, gali didėti spaudimas kaukolės viduje, atsirasti galvos skausmas, neurologiniai simptomai ar net insultas. Laiku atpažinta ir gydoma Smegenų venų trombozė dažnai turi gerą prognozę, todėl svarbu neignoruoti neįprastų ar stiprėjančių simptomų.
Smegenų venų trombozė - tai kraujo krešulio susidarymas smegenų venose arba kietojo smegenų dangalo veniniuose sinusuose. Šios venos ir sinusai surenka kraują iš smegenų audinio ir nukreipia jį atgal į širdį. Kai kraujo nutekėjimas užblokuojamas, veninis kraujas ima kauptis, didėja spaudimas venose, gali sutrikti smegenų skysčio rezorbcija ir kilti intrakranijinis spaudimas.
Skirtingai nei dažniau pasitaikantis arterinis insultas, kai užsikemša į smegenis kraują atnešanti arterija, Smegenų venų trombozė pažeidžia kraują iš smegenų išnešančią veninę sistemą. Dėl šios priežasties simptomai gali būti labai įvairūs: nuo vien galvos skausmo iki traukulių, regėjimo sutrikimų, galūnių silpnumo ar sąmonės pritemimo.
Krešulys gali susidaryti viename veniniame sinuse, pavyzdžiui, viršutiniame strėliniame sinuse, skersiniame sinuse, riestiniame sinuse, arba mažesnėse smegenų venose. Kartais trombozė apima kelias sritis. Sutrikus kraujo nutekėjimui, smegenų audinys gali patinti, atsirasti veninis infarktas, o kai kuriais atvejais - kraujosruva į smegenis.
Ši būklė gali pasireikšti bet kuriame amžiuje, tačiau dažniau nustatoma jauniems suaugusiesiems ir vidutinio amžiaus žmonėms. Moterims rizika padidėja nėštumo metu, po gimdymo arba vartojant estrogenų turinčius hormoninius preparatus. Vis dėlto Smegenų venų trombozė nėra vien „jaunų moterų liga“ - ja gali susirgti ir vyrai, vaikai, vyresnio amžiaus žmonės, ypač jei yra krešėjimo sutrikimų, infekcija, vėžys ar dehidratacija.
Svarbu žinoti, kad Smegenų venų trombozė dažnai gydoma antikoaguliantais - vaistais, mažinančiais kraujo krešėjimą. Net jei tyrimuose matoma nedidelė kraujosruva, gydytojas gali skirti tokį gydymą, nes pagrindinė problema yra venos užsikimšimas krešuliu. Gydymo tikslas - sustabdyti krešulio didėjimą, padėti organizmui jį tirpdyti ir apsaugoti smegenis nuo tolesnio pažeidimo.
- Stiprėjantis arba neįprastas galvos skausmas, kuris gali trukti kelias dienas ir nereaguoti į įprastus nuskausminamuosius.
- Pykinimas ir vėmimas, ypač kartu su stipriu galvos skausmu ar regėjimo pablogėjimu.
- Regėjimo sutrikimai: dvejinimasis, neryškus matymas, trumpalaikiai regos aptemimai.
- Galvos svaigimas, bendras silpnumas, neįprastas mieguistumas.
- Spaudimo jausmas galvoje, sustiprėjantis gulint, kosint, lenkiantis ar ryte pabudus.
- Vienos kūno pusės rankos ar kojos silpnumas, aptirpimas arba koordinacijos sutrikimas.
- Kalbos sutrikimas: sunku kalbėti, rasti žodžius arba suprasti kitų kalbą.
- Veido asimetrija, vieno burnos kampo nusileidimas.
- Traukuliai, kurie gali būti pirmasis ligos požymis net žmogui, anksčiau niekada jų neturėjusiam.
- Sumišimas, elgesio pokyčiai, vangumas ar sąmonės sutrikimas.
- Labai stiprus, progresuojantis galvos skausmas.
- Vėmimas be aiškios virškinimo priežasties.
- Regos nervo disko paburkimas, kurį gydytojas gali pamatyti apžiūrėdamas akių dugną.
- Dvejinimasis akyse dėl akies judesius valdančių nervų dirginimo.
- Sąmonės pritemimas ar sunkumas išlikti budriam.
- Pamažu - galvos skausmas stiprėja kelias dienas ar savaites, vėliau prisideda kiti simptomai.
- Staiga - simptomai primena insultą: atsiranda galūnės silpnumas, kalbos sutrikimas ar traukuliai.
- Tik galvos skausmu - kai kuriems žmonėms ilgą laiką nebūna jokių kitų ryškių neurologinių požymių.
- Po infekcijos, gimdymo, operacijos, ilgos kelionės ar dehidratacijos - tuomet svarbu įvertinti trombozės riziką.
Smegenų venų trombozė atsiranda tada, kai kraujas veninėje sistemoje ima krešėti labiau nei turėtų arba kai susidaro sąlygos kraujui tekėti lėčiau. Kartais priežastis būna aiški, pavyzdžiui, neseniai buvusi infekcija ar nėštumas, tačiau daliai pacientų prireikia išsamaus ištyrimo, nes rizikos veiksnių gali būti keli.
Svarbiausios priežastys ir rizikos veiksniai:
• Įgimti arba įgyti kraujo krešėjimo sutrikimai. Tai gali būti V Leideno faktoriaus mutacija, protrombino geno mutacija, baltymo C, baltymo S ar antitrombino stoka, antifosfolipidinis sindromas. Šie sutrikimai padidina polinkį formuotis krešuliams įvairiose kūno vietose.
• Hormoniniai veiksniai. Estrogenų turintys kontraceptikai, pakaitinė hormonų terapija, nėštumas ir pogimdyminis laikotarpis didina trombozės riziką. Rizika dar labiau išauga, jei kartu yra rūkymas, antsvoris, migrena su aura ar paveldimas krešėjimo sutrikimas.
• Infekcijos. Ausų, sinusų, veido, burnos ertmės ar centrinės nervų sistemos infekcijos retais atvejais gali išplisti į veninius sinusus arba sukelti uždegiminę reakciją, palankią krešuliui susidaryti. Vaikams ir paaugliams infekcijos yra viena svarbesnių priežasčių.
• Uždegiminės ir autoimuninės ligos. Sisteminė raudonoji vilkligė, vaskulitai, Behčeto liga, uždegiminės žarnyno ligos ir kitos lėtinės uždegiminės būklės gali būti susijusios su padidėjusiu krešėjimu.
• Onkologinės ligos. Kai kurie navikai ir jų gydymas keičia kraujo krešėjimo pusiausvyrą, todėl padidėja veninių trombozių rizika.
• Dehidratacija ir skysčių netekimas. Karščiavimas, vėmimas, viduriavimas, intensyvus sportas, nepakankamas skysčių vartojimas ar sunkios būklės gali sutirštinti kraują. Kūdikiams ir mažiems vaikams dehidratacija ypač svarbi.
• Galvos trauma, neurochirurginės procedūros, juosmeninė punkcija ar kitos medicininės intervencijos. Retais atvejais jos gali būti susijusios su veninės sistemos pažeidimu ar kraujo tėkmės pokyčiais.
• Kai kurie vaistai ir medžiagos. Be hormoninių preparatų, riziką gali didinti tam tikri onkologiniai vaistai, eritropoetiną skatinantys preparatai, kai kurios lėtinės ligos gydymo schemos. Rūkymas taip pat neigiamai veikia kraujagysles ir krešėjimą.
Ne visada pavyksta rasti vieną priežastį. Dažnai Smegenų venų trombozė išsivysto susidėjus keliems veiksniams, pavyzdžiui, hormoninė kontracepcija, paveldimas krešėjimo polinkis ir dehidratacija kelionės metu.
Smegenų venų trombozės diagnostika prasideda nuo pokalbio ir neurologinės apžiūros. Gydytojas klausia, kada prasidėjo galvos skausmas, ar jis stiprėja, ar buvo traukulių, regėjimo, kalbos, jutimo ar judesių sutrikimų. Taip pat svarbu pasakyti apie nėštumą ar neseną gimdymą, hormoninių vaistų vartojimą, infekcijas, ankstesnes trombozes, šeimos narių krešėjimo sutrikimus, onkologines ar autoimunines ligas.
Vien simptomai ne visada leidžia tiksliai atskirti Smegenų venų trombozę nuo migrenos, meningito, arterinio insulto, smegenų naviko ar kitų būklių. Todėl dažniausiai reikalingi vaizdiniai tyrimai.
Pagrindiniai tyrimai:
• Galvos kompiuterinė tomografija. Tai dažnai pirmas skubiai atliekamas tyrimas, ypač jei žmogus atvyksta į priėmimo skyrių. Paprasta kompiuterinė tomografija gali parodyti kraujosruvą, smegenų patinimą ar veninio infarkto požymius, tačiau kartais ankstyva Smegenų venų trombozė joje nematoma.
• Kompiuterinės tomografijos venografija. Į veną suleidus kontrastinės medžiagos, galima įvertinti smegenų veninius sinusus ir pamatyti, ar juose nėra užsikimšimo. Tai greitas ir labai naudingas tyrimas skubiose situacijose.
• Magnetinio rezonanso tomografija. Magnetinio rezonanso tomografija padeda detaliau įvertinti smegenų audinį, veninį infarktą, patinimą, kraujosruvas ir kitus pakitimus. Ji ypač naudinga, kai simptomai neaiškūs arba reikia patikslinti diagnozę.
• Magnetinio rezonanso venografija. Šis tyrimas skirtas veninei sistemai įvertinti. Jis gali parodyti sumažėjusią ar nutrūkusią kraujotaką veniniuose sinusuose bei padėti nustatyti krešulio vietą.
• Kraujo tyrimai. Gali būti atliekamas bendras kraujo tyrimas, elektrolitai, inkstų ir kepenų funkcijos rodikliai, uždegimo žymenys, krešėjimo rodikliai. D-dimerų tyrimas kartais padeda, tačiau normalus rezultatas visiškai neatmeta Smegenų venų trombozės, ypač jei simptomai tęsiasi ilgiau arba yra tik galvos skausmas.
• Trombofilijos ištyrimas. Kai ūmi būklė stabilizuojama, gydytojas gali skirti tyrimus dėl paveldimų ar įgytų krešėjimo sutrikimų. Ne visi tyrimai atliekami iš karto, nes ūmi trombozė, nėštumas ar antikoaguliantai gali iškreipti rezultatus.
• Juosmeninė punkcija. Ji nėra pagrindinis tyrimas Smegenų venų trombozei patvirtinti, tačiau gali būti svarstoma, jei reikia atmesti meningitą ar kitas ligas. Prieš ją paprastai būtina įvertinti galvos smegenų būklę vaizdiniais tyrimais.
Diagnozės tikslas - ne tik patvirtinti trombozę, bet ir įvertinti jos mastą, komplikacijas bei galimas priežastis. Nuo to priklauso gydymo intensyvumas ir antikoaguliantų vartojimo trukmė.
Smegenų venų trombozės gydymas dažniausiai pradedamas ligoninėje, ypač jei yra stiprūs simptomai, traukuliai, neurologinis deficitas, kraujosruva ar padidėjęs spaudimas kaukolės viduje. Gydymo planas priklauso nuo paciento būklės, krešulio vietos, komplikacijų ir priežasties.
Pagrindinis gydymas yra antikoaguliantai - vaistai, mažinantys kraujo krešėjimą. Ūminėje fazėje dažnai skiriamas mažos molekulinės masės heparinas arba nefrakcionuotas heparinas. Šie vaistai ne „ištirpina“ krešulį akimirksniu, bet neleidžia jam didėti ir sudaro sąlygas organizmui palaipsniui jį suardyti. Antikoaguliantai paprastai skiriami net tada, kai yra veninis infarktas su nedidele kraujosruva, nes negydoma trombozė gali progresuoti.
Vėliau gydymas tęsiamas geriamaisiais antikoaguliantais. Tai gali būti varfarinas arba kai kuriais atvejais tiesioginiai geriamieji antikoaguliantai. Vaisto pasirinkimas priklauso nuo paciento amžiaus, nėštumo galimybės, inkstų funkcijos, gretutinių ligų, trombozės priežasties ir gydytojo rekomendacijų. Gydymo trukmė dažnai siekia 3-12 mėnesių, tačiau esant nuolatiniam didelės rizikos veiksniui ar pasikartojančioms trombozėms antikoaguliantai gali būti skiriami ilgiau.
Jei pasireiškia traukuliai, skiriami vaistai nuo traukulių. Ne kiekvienam pacientui jų reikia ilgai - tai sprendžiama individualiai, atsižvelgiant į traukulių pasikartojimą, smegenų pažeidimo pobūdį ir neurologinę būklę.
Padidėjus spaudimui kaukolės viduje, gali būti taikomos papildomos priemonės: galvos padėties koregavimas, skysčių balanso kontrolė, vaistai smegenų tinimui mažinti, kartais - neurochirurginis gydymas. Jei vystosi grėsmingas smegenų paburkimas arba kraujosruva spaudžia gyvybiškai svarbias struktūras, gali prireikti operacijos, pavyzdžiui, dekompresinės kraniektomijos.
Retais, labai sunkiais atvejais, kai būklė blogėja nepaisant tinkamo antikoaguliacinio gydymo, gali būti svarstomas endovaskulinis gydymas. Jo metu per kraujagysles pasiekiama trombozės vieta ir bandoma mechaniškai pašalinti krešulį arba vietiškai taikyti trombolizę. Tai nėra standartinis gydymas visiems, nes procedūra turi rizikų ir skiriama tik atrinktiems pacientams specializuotuose centruose.
Jei Smegenų venų trombozę sukėlė infekcija, būtini antibiotikai ir infekcijos židinio gydymas. Jei priežastis susijusi su hormoniniais kontraceptikais, dažniausiai rekomenduojama jų nebevartoti ir aptarti saugesnes alternatyvas. Nustačius autoimuninę ligą, onkologinį procesą ar krešėjimo sutrikimą, gydymas derinamas su atitinkamais specialistais.
Reabilitacija priklauso nuo liekamųjų simptomų. Kai kuriems žmonėms pakanka poilsio, laipsniško grįžimo prie veiklos ir neurologinės kontrolės. Kitiems gali prireikti kineziterapijos, ergoterapijos, logopedo pagalbos, psichologinės paramos. Po tokios diagnozės natūralu jausti nerimą, baimę dėl pasikartojimo ar nepasitikėjimą savo kūnu - apie tai verta kalbėti su gydytoju, nes emocinė sveikata yra svarbi sveikimo dalis.
Gyvensenos pokyčiai taip pat turi reikšmės. Rekomenduojama nerūkyti, palaikyti pakankamą skysčių vartojimą, ypač karščiuojant ar keliaujant, judėti pagal gydytojo leidžiamą aktyvumo lygį, kontroliuoti svorį, kraujospūdį ir kitas lėtines ligas. Vartojant antikoaguliantus svarbu žinoti kraujavimo požymius, vengti savavališkai pradėti ar nutraukti vaistus ir prieš procedūras informuoti medikus apie gydymą.
Į gydytoją reikėtų kreiptis nedelsiant, jei atsiranda naujas, neįprastas ar stiprėjantis galvos skausmas, ypač jei jis nepanašus į ankstesnius galvos skausmus. Smegenų venų trombozė kartais prasideda klastingai, todėl svarbu įvertinti ne tik skausmo stiprumą, bet ir aplinkybes: nesenas gimdymas, nėštumas, hormoninių kontraceptikų vartojimas, infekcija, dehidratacija, buvusi trombozė ar krešėjimo sutrikimai.
Skubiai kvieskite greitąją medicinos pagalbą arba vykite į priėmimo skyrių, jei pasireiškia bent vienas iš šių požymių:
• staigus arba labai stiprus galvos skausmas, ypač jei jis stiprėja;
• traukuliai;
• rankos, kojos ar veido silpnumas, aptirpimas, veido perkreipimas;
• kalbos sutrikimas, sunkumas suprasti kalbą;
• regėjimo pablogėjimas, dvejinimasis akyse, staigūs regos aptemimai;
• sumišimas, mieguistumas, sąmonės pritemimas ar alpimas;
• stiprus galvos skausmas po gimdymo arba nėštumo metu;
• galvos skausmas kartu su karščiavimu, kaklo rigidiškumu, ausies ar sinusų infekcijos požymiais;
• pasikartojantis vėmimas kartu su galvos skausmu.
Jeigu jums jau diagnozuota Smegenų venų trombozė ir vartojate antikoaguliantus, kreipkitės į gydytoją, jei atsiranda naujų neurologinių simptomų, pasunkėja galvos skausmas arba pasireiškia kraujavimo požymiai: juodos išmatos, kraujas šlapime, gausus kraujavimas iš nosies, neįprastai didelės mėlynės, vėmimas krauju, labai gausios mėnesinės ar stiprus silpnumas.
Geriau pasitikrinti per anksti negu pavėluoti. Smegenų venų trombozė yra gydoma, tačiau sėkmingiausi rezultatai pasiekiami tada, kai diagnozė nustatoma laiku ir gydymas pradedamas nedelsiant.
