Koronarinė širdies liga
Koronarinė širdies liga - tai būklė, kai širdies raumuo gauna per mažai kraujo ir deguonies dėl susiaurėjusių arba užsikimšusių vainikinių arterijų. Ji yra viena dažniausių krūtinės skausmo, miokardo infarkto ir staigios širdinės mirties priežasčių, tačiau anksti atpažinta ir tinkamai gydoma gali būti gerai kontroliuojama.
Koronarinė širdies liga išsivysto tada, kai širdį krauju aprūpinančiose vainikinėse arterijose kaupiasi aterosklerozinės plokštelės. Jos sudarytos iš cholesterolio, uždegiminių ląstelių, kalcio ir kitų medžiagų. Laikui bėgant arterijos spindis siaurėja, kraujas teka sunkiau, o širdies raumeniui ima trūkti deguonies, ypač fizinio krūvio ar emocinės įtampos metu.
Kai deguonies poreikis viršija aprūpinimą, atsiranda išemija - širdies raumens „badavimas“. Tai dažniausiai pasireiškia spaudžiančiu ar deginančiu skausmu krūtinėje, vadinamu krūtinės angina. Jei aterosklerozinė plokštelė plyšta ir susidaro kraujo krešulys, arterija gali staiga užsikimšti. Tuomet vystosi miokardo infarktas - dalis širdies raumens pradeda žūti.
Koronarinė širdies liga pažeidžia ne tik arterijas. Ilgainiui ji gali silpninti širdies raumenį, sutrikdyti širdies ritmą, sukelti širdies nepakankamumą. Todėl svarbu ją vertinti ne kaip vienkartinį epizodą, o kaip lėtinę ligą, kurią reikia nuolat stebėti ir gydyti.
- Spaudžiantis, gniaužiantis, deginantis ar veržiantis skausmas už krūtinkaulio.
- Skausmo plitimas į kairę ranką, petį, kaklą, žandikaulį, nugarą ar viršutinę pilvo dalį.
- Dusulys fizinio krūvio metu arba ramybėje.
- Greitas nuovargis, sumažėjęs fizinio krūvio toleravimas.
- Širdies plakimo pojūtis, permušimai ar nereguliarus pulsas.
- Pykinimas, prakaitavimas, silpnumas ar galvos svaigimas.
- Neaiškus diskomfortas krūtinėje, ypač vyresniems žmonėms, moterims ir sergantiems cukriniu diabetu.
- Skausmas, atsirandantis po valgio, šalčio metu ar patiriant stresą.
- Naktinis dusulys arba poreikis miegoti aukščiau pakelta galva.
- Stiprus krūtinės skausmas, trunkantis ilgiau nei 10-15 minučių.
- Skausmas nepraeina pailsėjus arba pavartojus gydytojo paskirtų nitratų.
- Šaltas prakaitas, stiprus silpnumas, baimės jausmas.
- Dusulys, alpimas, sąmonės sutrikimas.
Dažniausia Koronarinė širdies liga priežastis yra aterosklerozė. Ji formuojasi daugelį metų, dažnai be jokių simptomų. Procesą skatina padidėjęs mažo tankio lipoproteinų cholesterolis, arterinis kraujospūdis, rūkymas ir cukrinis diabetas.
Svarbūs rizikos veiksniai yra vyresnis amžius, vyriška lytis, ankstyva širdies ir kraujagyslių ligų istorija šeimoje, antsvoris, mažas fizinis aktyvumas, nesubalansuota mityba, lėtinis stresas ir miego trūkumas. Moterims rizika padidėja po menopauzės, nes sumažėja apsauginis estrogenų poveikis kraujagyslėms.
Kai kurių veiksnių, pavyzdžiui, amžiaus ar paveldimumo, pakeisti negalime. Tačiau daug ką galima kontroliuoti: mesti rūkyti, gydyti kraujospūdį, koreguoti cholesterolį, reguliuoti gliukozės kiekį kraujyje, judėti ir palaikyti sveiką kūno svorį.
Gydytojas pirmiausia įvertina skundus, rizikos veiksnius, šeimos istoriją, pamatuoja kraujospūdį, paklauso širdies ir plaučių. Svarbu tiksliai papasakoti, kada atsiranda skausmas, kiek trunka, kur plinta ir kas jį palengvina.
Dažniausiai atliekama elektrokardiograma, kraujo tyrimai, įskaitant cholesterolio frakcijas, gliukozę, inkstų funkcijos rodiklius. Įtariant miokardo infarktą tiriami širdies pažeidimo žymenys, ypač troponinai.
Širdies funkcijai įvertinti atliekama echokardiografija. Krūvio mėginys padeda nustatyti, ar fizinio krūvio metu atsiranda išemijos požymių. Kai reikia tiksliau įvertinti vainikines arterijas, gali būti atliekama vainikinių arterijų kompiuterinės tomografijos angiografija arba invazinė koronarinė angiografija. Pastaroji leidžia ne tik pamatyti susiaurėjimus, bet kai kuriais atvejais iš karto atlikti gydomąją procedūrą - angioplastiką ir stento implantavimą.
Koronarinė širdies liga gydoma derinant gyvensenos pokyčius, vaistus ir, kai reikia, intervencines ar chirurgines procedūras. Gydymo tikslas - sumažinti simptomus, apsaugoti nuo miokardo infarkto, sulėtinti aterosklerozę ir pagerinti gyvenimo kokybę.
Dažnai skiriami antitrombocitiniai vaistai, mažinantys krešulių susidarymo riziką, statinai cholesterolio kiekiui mažinti, kraujospūdį reguliuojantys vaistai, beta adrenoblokatoriai, AKF inhibitoriai arba angiotenzino receptorių blokatoriai. Krūtinės anginai palengvinti gali būti vartojami nitratai ar kiti kraujagysles plečiantys vaistai.
Jei arterijos susiaurėjimas reikšmingas, atliekama perkutaninė koronarinė intervencija - balioninė angioplastika ir stento įdėjimas. Esant dauginiams ar sudėtingiems pažeidimams gali prireikti aortokoronarinio šuntavimo operacijos.
Ne mažiau svarbi kasdienė priežiūra: nerūkyti, reguliariai judėti pagal gydytojo rekomendacijas, rinktis Viduržemio jūros mitybos principus, mažinti druskos, sočiųjų riebalų ir cukraus kiekį, kontroliuoti svorį, kraujospūdį, gliukozę ir cholesterolį.
Į gydytoją reikėtų kreiptis, jei krūtinėje atsiranda spaudimas, maudimas ar dusulys fizinio krūvio metu, jei greičiau pavargstate nei anksčiau arba jei turite kelis rizikos veiksnius: rūkote, sergate hipertenzija, cukriniu diabetu, turite padidėjusį cholesterolį ar šeimoje buvo ankstyvų infarktų.
Skubiai kvieskite greitąją medicinos pagalbą, jei krūtinės skausmas trunka ilgiau nei 10-15 minučių, plinta į ranką, žandikaulį ar nugarą, kartu pasireiškia dusulys, šaltas prakaitas, pykinimas, alpimas ar stiprus silpnumas. Tokiais atvejais geriau nevažiuoti patiems ir nelaukti, kol „praeis“ - laikas yra labai svarbus širdies raumeniui išsaugoti.
