Ne DTL cholesterolis
Ne DTL cholesterolis (non-HDL cholesterol) - tai visų aterogeninių lipidų frakcijų suma, apskaičiuojama iš bendrojo cholesterolio atėmus didelio tankio lipoproteinų (DTL) cholesterolį. Šis rodiklis laikomas tikslesniu širdies ir kraujagyslių ligų rizikos vertinimo kriterijumi nei vien tik MTL cholesterolis.
Funkcija
- Ne DTL cholesterolis apima visas aterogenines lipidų daleles, kurios gali kauptis arterijų sienelėse ir skatinti aterosklerozės vystymąsi.
- Šio rodiklio vertinimas padeda tiksliau prognozuoti širdies infarkto ir insulto riziką nei vien tik MTL cholesterolio matavimas.
Kilmė
- Ne DTL cholesterolis susidaro iš kepenų gaminamų ir su maistu gaunamų riebalų bei cholesterolio, kurie transportuojami kraujyje.
- Pacientams, sergantiems 2 tipo cukriniu diabetu ar metaboliniu sindromu, šis rodiklis dažnai būna padidėjęs dėl padidėjusios aterogeninių lipoproteinų gamybos.
Procedūra
- Ne DTL cholesterolis apskaičiuojamas pagal bendrojo cholesterolio ir DTL cholesterolio reikšmes, gautas atliekant lipidogramą.
- Kraujas imamas iš venos ryte, nevalgius bent 9-12 valandų; prieš tyrimą leidžiama gerti tik vandenį.
- Tyrimo rezultatas pateikiamas kaip vienas skaičius, papildantis standartinę lipidogramą.
Priežastys
- Mityba, gausi sočiųjų ir transriebalų, perdirbtų angliavandenių bei fruktozės.
- Paveldimi lipidų apykaitos sutrikimai (pvz., šeiminė hipercholesterolemija).
- Hipotireozė, inkstų ligos, metabolinis sindromas, 2 tipo cukrinis diabetas.
Rizika
- Padidėjęs ne DTL cholesterolis tiesiogiai susijęs su aterosklerozinių plokštelių formavimusi ir širdies bei kraujagyslių ligų rizika.
- Ilgalaikis aukštas lygis gali sukelti koronarinę širdies ligą, insultą ir periferinių arterijų ligą.
Priežastys
- Retai pasitaiko, bet gali būti dėl sunkių kepenų ligų (cirozė, hepatitas) ar paveldimų hipolipoproteinemijų.
- Intensyvus gydymas statinais ar kitais lipidų kiekį mažinančiais vaistais gali stipriai sumažinti ne DTL cholesterolį.
- Padidėjęs skydliaukės aktyvumas (hipertireozė) taip pat gali lydėti žemesnį lipidų lygį.
Kada tirti
- Periodiškai profilaktinių patikrinimų metu suaugusiesiems (bent kas 4-6 metus, o esant rizikai - dažniau).
- Įtarus šeiminę dislipidemiją arba vertinant kardiovaskulinę riziką pacientams, sergantiems diabetu, hipertenzija ar nutukimu.
- Gydytojas (šeimos gydytojas, kardiologas, endokrinologas) skiria tyrimą kaip išsamios lipidogramos dalį.
| Bendra | Optimali ne DTL cholesterolio koncentracija suaugusiesiems yra mažesnė nei 130 mg/dL (3,4 mmol/L). Riba laikoma normalia iki 160 mg/dL (4,1 mmol/L), o virš 190 mg/dL (4,9 mmol/L) laikoma aukšta. |
|---|---|
| Vyrams | Vyrams rekomenduojama siekti ne DTL cholesterolio < 130 mg/dL, ypač jei yra papildomų širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių. |
| Moterims | Moterims vertinimo kriterijai tie patys, tačiau po menopauzės šis rodiklis natūraliai gali būti šiek tiek aukštesnis, todėl periodiškai stebėti ypač svarbu. |
